Seimo opozicinę Darbo partijos frakciją džiugina tai, kad Seimas pritarė jos siūlymui Švietimo ir mokslo įstatyme pratęsti vidurinių mokyklų darbo laikotarpį.
"Darbiečiai" siūlo, kad vidurinės mokyklos užbaigtų savo veiklą ne 2012 m. rugsėjo 1 d., kaip buvo numatyta anksčiau, o 2015 m. rugsėjo 1 d.
"Šis pasiūlymas parengtas atsižvelgiant į gimusių vaikų skaičiaus augimą. Remiantis statistikos duomenimis, 2002 m. gimstamumui pasiekus dugną, jis pradėjo didėti kiekvienais metais. 2002 m. gimė 30 014 vaikų, o 2009 m. - 36 651 ir beveik pasiekė 1998 m. lygį, kai gimė 37 019 vaikų. Gimstamumo augimo tendencijos pastebimos tiek mieste, tiek kaime. Todėl manome, kad nereikėtų skubėti uždaryti vidurinių mokyklų 2012 m., nes vėliau dėl mokyklų trūkumo gali tekti jas vėl steigti todėl, kad nebus kur mokyti vaikų", - sako vienas iš šio pasiūlymo iniciatorių, Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Jo nuomone, vidurinių mokyklų uždarymas yra neišvengiamas, tačiau, kol jos dar gali turėti mokinių, būtina pratęsti jų veiklos laikotarpį.
"Gaunu daug laiškų ir prašymų iš įvairių Lietuvos mokyklų. Beveik visos jos pasiruošusios ateityje persitvarkyti ir, priklausomai nuo mokinių skaičiaus, tapti gimnazijomis arba pagrindinėmis mokyklomis. Tačiau jos prašo daugiau laiko, kad galėtų mokyti visus norinčius vaikus. Mūsų pataisoms buvo pritarta svarstymo metu, tikimės, kad sugebėsime įtikinti Seimo narius šios pataisos nauda ir priėmimo stadijoje", - teigia V. Gapšys.
Penktadienį Seimas po svarstymo pritarė naujos redakcijos Švietimo įstatymo projektui.
Už įstatymo pakeitimus po svarstymo balsavo 50 Seimo narių, prieš - 10, susilaikė 24. Galutinis balsavimas dėl šių pataisų numatomas birželio pabaigoje, primena ELTA.
Naujos redakcijos Švietimo įstatymo projekte numatoma sistemingiau ir aiškiau reglamentuoti mokyklų skirstymą į grupes. Šiuo metu Švietimo įstatyme yra įtvirtinti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Įstatymo projekte siūloma įteisinti dar progimnaziją ir gimnaziją.
Tikimasi, kad progimnazijos ir gimnazijos įvedimas leistų laipsniškai išspręsti 9-10 klasių "persiklojimą" miesto mokyklose ir lengviau restruktūrizuoti vidurines mokyklas. Pritarus Seimo narių pataisai svarstymo metu, vidurinės mokyklos būtų atsisakoma nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., ir nuo tada bendrojo lavinimo mokyklos būtų tokios: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla ir gimnazija.
