Trečiadienį tokioms įstatymo pataisoms pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Už pataisas dar turės balsuoti visas Seimas, tačiau dažniausiai parlamentarai patvirtina komitete priimtas pataisas.
„Galiojanti piniginės socialinės paramos skyrimo tvarka neatspindi realios besikreipiančiųjų turtinės padėties ir neskatina turimą turtą išnaudoti finansiniam stabilumui užsitikrinti ir būti nepriklausomiems nuo socialinės paramos sistemos, kurios tikslas – apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.
Esą savivaldybių praktika atskleidė dabartinio teisinio reguliavimo taiklumo problemą, nes dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi ir tie asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nuo kelių iki keliasdešimties turto vienetų ir kurie, neįveiklindami turimo turto, neišnaudoja visų pajamų gavimo galimybių.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad jau nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., skiriant piniginę socialinę paramą, vėl pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas.
„Priėmus pakeitimą, piniginės socialinės paramos teikimas bus taiklesnis, apsaugantis pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems ši parama dėl jų turtinės padėties reikalingiausia. Be to, racionaliau bus naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos minėtai paramai nepasiturintiems gyventojams teikti“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasak jo, netikslinga visiems kompensuoti šilumą ir karštą vandenį, nes energijos išteklių kainos ir ekonominė situacija šalyje stabilizuojasi (Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2023 m. infliacija sudarys 8,9 procento, o 2024 m. turėtų sumažėti iki 2,7 proc.).
Siūlomai nuostatai įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Priimto įstatymo nuostatos per 2023–2024 metų šildymo sezoną, nevertinant valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimo, leistų sutaupyti apie 16 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų.
2023 m. pirmojo ketvirčio ketvirčio duomenimis, vidutiniškai per mėnesį kompensacijas gavo apie 288 tūkst. asmenų, t. y. 10 proc. visų šalies gyventojų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad įvertinus bendrą gavėjų skaičių per šį laikotarpį (apie 406 tūkst. asmenų, t. y. 14,2 proc. visų šalies gyventojų), beveik kas penktas namų ūkis (apie 250 tūkst. šeimų, t. y. 17 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą.
Palyginti su 2022 m. I ketvirčiu, kompensacijų gavėjų skaičius vidutiniškai per mėnesį išaugo 1,9 karto (nuo 152,9 iki 288 tūkst. asmenų, t. y. 135,1 tūkst. asmenų), iš kurių dėl turto nevertinimo teisę į kompensacijas papildomai įgijo apie 27 tūkst. asmenų.
