Mat sostinės savivaldybė per 3 mėnesius sugebėjo išnagrinėti tik pusę visų prašymų, teisindamasi, kad to nepavyksta padaryti dėl elektroninės sistemos klaidų bei išaugusio besikreipiančiųjų srauto.
Vilniuje gyvenanti senjorė Valentina atėjo į savivaldybę ieškoti tiesos. Mat dar spalį užpildė prašymą dėl būsto šildymo kompensacijų. Bet gruodį žadėto atsakymo taip ir nesulaukė.
„Žadėjo atsiųsti arba gruodį arba sausį, o dabar jau vasaris“, – sako Valentina.
Tad už šildymą tenka mokėti pilną kainą. O ar bus kažkas kompensuojama ar ne – išvis neaišku.
„Aišku pasijautė, jei vien už šildymą ateina po 185 eurus į mėnesį. Ir mes taip ir nežinom, ar gausim, ar negausim tą kompensaciją“, – kalba Valentina.
Analogiška ir senjorės Alinos situacija.
„Aš jau kreipiausi, bet nėra jokio atsakymo kol kas. Man turi priklausyt, nes aš pernai gavau“, – pasakoja Alina.
Tokių, kaip šios pensininkės, gyvenančių nežinioje ir nesulaukiančių atsakymų iš Vilniaus savivaldybės – apie 30 tūkst. Mat iš 60 tūkst. nuo rudens teikiamų kompensacijų už šildymą prašymų savivaldybė išnagrinėjo tik pusę. Tačiau teisinasi, kad čia kalta ir nuolat stringanti SPIS sistema, ir smarkiai išaugęs besikreipiančiųjų srautas.
„Vilniaus savivaldybė susidūrė su labai dideliu besikreipiančiųjų srautu, kuris itin didelis buvo spalį, bet išlieka ir dabar. Ir tų prašymų nagrinėjimas. Natūralu, kad užsitęsia, nes reikia patikrinti pateiktus duomenis, reikia susirinkti papildomus dokumentus, kurių asmenys būna nepridėję“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė Viktorija Filipovaitė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad prašymų nagrinėjimas įgauna pagreitį. Kas penktas prašymas jau patvirtintas, ir kompensacija suteikta.
„Virš 360 tūkst. asmenų šildymo kompensacijos jau yra paskirtos. Tą rodo 2022 metų duomenys“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
O esą ir situacija su prašymų apdorojimu prasta ne visose savivaldybėse. Kaune ir Šiauliuose išnagrinėta daugiau nei 70 procentų prašymų. O Birštone – beveik visi.
„Vienose greičiau buvo nagrinėjami, kitose – lėčiau. Natūralu, Vilniuje daugiau žmonių kreipėsi, bet butelio kaklelis buvo ne tik sistemos, bet ir darbo rankos. Bet lygiai taip pat tai buvo ir mums postūmis ieškoti naujų būdų, kaip automatizuoti tam tikrus procesus“, – kalba M. Navickienė.
O šilumininkai tikina, kad 2022-aisiais dešimtadaliu išaugo ir skolininkų, nemokančių už šildymą skaičius. Apie 9 mln. eurų skolingi 28 tūkst. šeimų.
„Į tą skaičių, mano nuomone, apie 10–15 proc. gali pakliūti tų, kurie stovi eilėj ir laukia kompensacijų“, – sako Vilniaus šilumos tinklų atstovas Laurynas Jakubauskas.
Tačiau laukiantieji atsakymo dėl kompensacijų, ir net tie, kam jos nepriklauso, jei sunkiai išgali už šildymą susimokėti, galėtų šilumos tinklų prašyti išskaidyti mokėjimus.
„Apmokėti pusę sąskaitos einamojo mėnesio, kitą pusę išdėstome per vasaros 6 mėnesius. Tarkim, jei sąskaita – senos statybos butas gauna apie 80 eurų, tai mokėtina suma sudarius susitarimą yra 40 eurų, o 40 eurų akumuliuojama ir perdedama į vasaros laikotarpį, išdėstant“, – aiškina L. Jakubauskas.
Tačiau tokia galimybe vilniečiai praktiškai nesinaudoja.
„Praeitais metais turėjom 165 prašymus per visą Vilnių, 212 tūkst. klientų. Dabar turim nepilnai 50 – nuo lapkričio mėnesio“, – teigia L. Jakubauskas.
2022 metais gaunanančių kompensacijas už šildymą gavėjų skaičius išaugo 50 procentų, o valstybės išlaidos kompensacijoms išaugo tris kartus – nuo 20 mln. iki 73 mln. eurų.
