Vasario 6 d. į Filharmonijos sceną Vilniuje sugrįžta 2008 m. gruodį su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru koncertavęs Tokijo tarptautinio konkurso (1991) nugalėtojas prancūzas Olivier Grangeanas.
Šį kartą dirigentas klausytojams pateiks jau seniai Filharmonijos salėje neskambėjusį, moderniosios muzikos etalonu tapusį I. Stravinskio „Šventąjį pavasarį“. O vieną sudėtingiausių ir gražiausių – J. Brahmso Smuiko koncertą su LNSO atliks lygiai prieš metus Filharmonijos salėje puikiai pagriežusi S. Prokofjevo Pirmąjį koncertą Vokietijoje studijuojanti talentingoji vilnietė smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.
Koncerto pradžiai nuskambės G. Verdi operos „Likimo galia“ uvertiūra. Nerimastingo likimo motyvo persmelktą simfoninę uvertiūrą keis sudėtingas virtuozinis, kartu ir giliamintiškas Brahmso Smuiko koncertas, kurio ėmėsi tarptautinės muzikų bendruomenės dėmesį sparčiai traukianti smuikininkė Dalia Kuznecovaitė. Ji yra keliolikos konkursų laureatė, tačiau tarp ypatingų konkursinių trofėjų galima išskirti 2008 m. J. Brahmso konkursą Austrijoje (84 dalyviai), kur smuikininkė užėmė III vietą ir pelnė specialų Zalcburgo „Mozarteumo“ prizą bei H. Szeryngo konkursą Tolukoje (Meksika), kuriame ji, įveikusi net žinomą vengrų smuikininką Antalą Szalai, pelnė pirmą vietą ir aukso medalį. Smuikininkė koncertuoja kaip solistė daugelyje šalių: Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Meksikoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Estijoje ir kt. Ji ne kartą grojo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos, Šv. Kristoforo, Talino kameriniais, „Norddeutsche Philharmonie“ (Vokietija), „Kaerntner“ (Austrija), Meksikos miesto simfoniniais orkestrais. D. Kuznecovaitė smuiku groti pradėjo ketverių metų. 1995–2007 m. mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (mokyt. B. Šmidtienės, prof. J. Urbos kl.). 2004–2007 m. studijavo Kelno aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Z. Brono klasėje, o nuo 2007 m. – Rostoko aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje, vadovaujama prof. P. Munteanu.
Tarptautine scena sėkmingai žengia ir ekspresyvusis dirigentas Olivier Grangeanas. Studijuodamas Paryžiaus konservatorijoje jis pelnė kelis Y. Menuhino fondo apdovanojimus. Vėliau mokėsi pas P. Dervaux, 1991 m. laimėjo I premiją Tokijo tarptautiniame konkurse. Nuo to laiko koncertavo su Europos, Azijos ir Pietų Amerikos orkestrais: Tulūzos nacionaliniu, Lamoro simfoniniu, Lozanos kameriniu, Zagrebo filharmonijos, Slovakijos radijo simfoniniu, Pietų Austrijos, Japonijos filharmonijos, Šinsei Nihon simfoniniu, Venesuelos Simono Bolivaro simfoniniu, Bogotos filharmonijos, Štutgarto radijo simfoniniu, Pekino simfoniniu, Prancūzijos radijo filharmonijos (su M. Rostropovičiumi). O. Grangeano diriguojami koncertai vyko Paryžiaus „Salle Pleyel“, Padelū „Théâtre Mogador“, Dalaso „Meyerson Symphony Center“, Vienos „Konzerthaus“, Tokijo „Suntory Hall“, Pekino „Forbidden City“ ir kitose garsiose salėse. 1995–1999 m. O. Grangeanas dirbo Karakase, dirigavo Pietų Amerikos ir prancūzų kompozitorių kūrinius. 2001 m. kovą gastroliavo Vokietijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir M. Rostropovičiumi. 2005–2006 m. vadovavo Miuluzo simfoniniam bei Tulono operos orkestrams. Dabar jis vadovauja orkestrui Vietname, kur lankosi keletą kartų per metus.
Olivier Grangeanas (Michailo Raškovskio nuotr.)
Koncertui su Nacionaliniu simfoniniu orkestru dirigentas pasirinko I. Stravinskio baleto„Šventasis pavasaris“ muziką. Šis kūrinys grandioziniu skandalu Paryžiaus Eliziejaus laukų teatre pradėjo muzikinį XX amžių. Premjera (1913 m.) nepasisekė, publiką šokiravo keista muzikos kalba (čia vyrauja ritmo stichija, melodijos neilgos, labiau išsiskiria tik meistriškai plėtojami charakteringi motyvai). Paryžiaus ir Peterburgo laikraščiai negailėjo jai epitetų: „aštri“, „šiurkšti“, „atstumianti“. Tolesnė kūrinio biografija (ypač koncertinė) visiškai paneigė skandalingą premjeros įvertinimą. Dviejų dalių („Žemės pabučiavimas“ ir „Didžioji auka“) baletui su paantrašte „Pagoniškos Rusios paveikslai“ buvo lemta tapti moderniosios muzikos etalonu.
