Kaip vertinate sprendimą drausti keliauti po Lietuvą šv. Velykų metu?
Sunku spręsti. Lyginant su kitomis pasaulio šalimis matome, kad mes, lietuviai, gana tvarkingai laikomės karantino įpareigojimų ir sąlygų.
Tai rodo rodikliai naujų atsirandančių susirgimų. Taigi, tas pasitikėjimas visuomene gali išlikti ir gal tokių drastiškų priemonių ir nebūtina [imtis].
Labai tikiu, kad mūsų žmonės supranta, kad buvimas namuose reiškia ir savo saugumą ir sveikatos apsaugojimą, ir visų kitų, aplink mus esančių. Tai išmokome per tris savaites, eina jau ketvirtoji. Mes išties elgiamės atsakingai.
Bausmės karantino metu taip pat yra didinamos. Kaip manote, ar bausmės yra vienintelis kelias, o gal reiktų labiau šviesti žmones?
Tam tikras bausmių lygis gali būti, tarkime, įvairių baudų pavidalu. Visgi, visa kita, mano nuomone, yra gerokai perteklinės priemonės. Tai gąsdina žmones. Mes kariauti su virusu galime tik pasitikėdami vieni kitais, suprasdami, kad tai labai svarbu. Tik tokios visuomenės, kurios susijungs, susivienys savo atsakomybėje prieš kiekvieną iš mūsų, galės nugalėti virusą.
Tuo labiau, kad tai užtruks ilgiau, nei mes galvojame, tai – didžiulis, ilgas, vingiuotas kelias. Tai ilga kova ir iš jos turėtume išeiti ne tik nugalėję virusą, bet ir nugalėję nepasitikėjimą vieni kitais, nesukėlę priešpriešos, blogų jausmų vieni kitų atžvilgiu.
Lietuva išsiskiria iš kitų šalių tuo, kad čia susirgo gana daug medikų. Dešimtadalis jų – saviizoliacijoje. Kaip vertinate tokią situaciją?
Turiu laiko ir stebiu, kaip kitos pasaulio šalys kovoja su koronavirusu. Išties, šis Lietuvos rodiklis yra vienas iš didesnių. Šiuo metu serga daugiau, kaip 150 medikų, o virš 1000 medicinos darbuotojų yra priversti izoliuotis, tai santykinai dideli skaičiai Lietuvai.
Tam, mano nuomone, yra keletas priežasčių. Pirmiausia, apsaugos stoka per pirmąsias savaites, chaotiškai kai kurių ligoninių veikimas ir ypatingai kai kurių ligoninių vadovybės negebėjimas perskirstyti ligonių srautus, organizuoti ligoninių darbą. Yra daug priežasčių, kodėl šiandien turime tokį rezultatą. Neturėsime gydytojų, nebus kam mūsų gydyti.
Tai yra dalykai, kuriuos reikia skubiai keisti, iš jų mokytis. Galima keisti ir kai kurių ligoninių vadovus, jei reikia, nes atsakomybė krenta ant daugelio žmonių. Taigi, taip, medikų sergamumas yra rodiklis, kuris išskiria mus iš kitų šalių.
Kaip vertinate Seimo narių negebėjimą per pirmąjį posėdį padidinti medikų atlyginimų, tai pavyko padaryti tik praėjus savaitei nuo pirmojo bandymo. Visuomenė buvo pasipiktinusi. Kodėl taip nutiko?
Daugelis politikų ir valdininkų vėluoja su savo reakcijomis, bėgame paskui virusą. Iki šiol virusas diktuoja mums sprendimus, koreguoja gyvenimus.
Panikos ir chaoso matome visų elgsenoje. Džiugu, kad viskas pagaliau išsisprendė. Medikai, medicinos personalas tokioje situacijoje turi sulaukti paskatinimo. Nors matau, kad žmonės eis į kovą su virusu ir nieko neskatinami, nes jaučia, kad tokia jų pareiga. Būtų gerai, kad ir politikai jaustų pareigą.
Kaip manote, kas turėtų imtis lyderystės ištikus tokiai krizei? Ar užtenka ministro Aurelijaus Verygos ir premjero Sauliaus Skvernelio vadovavimo? O gal vairą į savo rankas turėtų perimti prezidentas Gitanas Nausėda?
Nenorėčiau narstyti kiekvieno iš politikų ar mūsų šalies vadovus. Manau, kad pirmos dvi savaitės buvo labai chaotiškos, dabar chaoso mažėja. Kai vyriausybė priėmė sprendimą koordinuoti visų kitų veiksmus, chaoso kiek sumažėjo. Visgi, situacija ir laikas visada bus mums iššūkiu.
Mes vėluojame, nenumatome žingsnio ar dviejų į priekį. To reikia mokytis, reikia judėti ir sprendimus priimti greičiau. Reikia mokytis kasdien ir nebijoti pasakyti, kad suklydau, nebijoti pasakyti, kad nėra reagentų ar pasakyti žmonėms, kad palaukite, dar neturime.
Tokiose situacijose svarbiausia skaidrumas ir atvirumas. Žmonėms nereikia meluoti, žmonėms nereikia „kabinti makaronų“, nereikia kurti pasakų. Tik pasitikėdami valdžia žmonės padės kovoje su virusu, tada jokių bausmių ir bizūnų nereikės.
Kol nėra pasitikėjimo tarp valdžios ir žmonių, o pasitikėjimo nėra, kai valdžia mėgina išsisukti, pameluoti, kažko nesakyti, iškreipti, tol pasitikėjimo nebus. Tokioje kovoje, tik pasitikėjimu grįstas santykis gali atnešti saugumą ir gerą bei greitą rezultatą.
Prezidente, ko palinkėtumėte Lietuvos žmonėms belaukiantiems šv. Velykų, kurios šiais metais tikrai bus kitokios.
Kantrybės, stiprybės. Na ir, žinoma, vilties. Tikrai žinau, kad atgimimas ateina, o su juo ateina ir mūsų galia, sveikata, valstybės sveikata. Reikia kantriai palaukti ir visiems pabūti namuose, saugoti save, artimuosius ir visus Lietuvos žmones.
Visą interviu su prezidente žiūrėkite per TV3 televizijos žinias ir portale tv3.lt.
