Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė pasirašyti kitų metų valstybės biudžeto įstatymą. Valstybės vadovė nusprendė pasirašyti visus tris pagrindinius įstatymus - 2010 metų valstybės, "Sodros" biudžetų ir laikinąjį socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymą. Prezidentė taip išsakė viltį, kad socialinių išmokų mažinimas, numatytas su šiais biudžetais, jau bus paskutinis, o sumažintų pensijų kompensavimas prasidės po dvejų metų. Pirmuosius ekonomikos atsigavimo ženklus, pasak šalies vadovės, turėtume pamatyti jau kitų metų antroje pusėje, o biudžete jie atsispindės 2012 metais.
Pasirašydama įstatymus D. Grybauskaitė sakė, jog Vyriausybė atsižvelgė į keturis pagrindinius jos reikalavimus, kad "nebūtų keliami mokesčiai nei verslui, nei gyventojams, kad būtų apsaugoti labiausiai pažeidžiami gyventojų sluoksniai - senatvės pensininkai ir neįgalieji, kad motinos, auginančios vaikus, taip pat nebūtų skriaudžiamos".
Valstybės vadovė teigia, jog Lietuvai yra gyvybiškai svarbu turėti šiuos biudžetus. "Todėl, kad be jų Vyriausybė negalėtų mokėti nei pensijų, nei algų, todėl, kad be jų tarptautinės rinkos valstybei neskolintų. Todėl, kad turėdama šiuos įstatymus valstybė demonstruoja gebėjimą susitvarkyti sunkmečiu nors ir sunkiomis, skaudžiomis priemonėmis", - savo sprendimą motyvuoja D. Grybauskaitė.
Prezidentė pripažįsta, kad įstatymai, kuriuos ji pasirašo, nėra tobuli, o ypač "Sodros" ir Laikinasis socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas, kurie, pasak D. Grybauskaitės, yra ant ribos ties susikirtimu su Konstitucija.
"Todėl pareikalavau iš Vyriausybės, kad būtų įsipareigota kompensuoti senatvės pensijų mažinimą bei neįgaliųjų pensijas. Tai leis ištaisyti tas rizikas, galimus susikirtimus su Konstitucijos normomis", - sakė D. Grybauskaitė pirmadienį per spaudos konferenciją.
Valstybės vadovės įsitikinimu, įstatymas, kuriuo remiantis dvejiems metams mažinamos socialinės išmokos, buvo priimtas paskubomis, jis yra suveltas, mažinant pensijas, ypač dirbantiems pensininkams, matyti proporcingumo stoka.
"Šias bėdas ir klaidas bus galima ištaisyti kompensuojant. (...) Manau, kad mes įsipareigoję žmonėms, kuriems mažiname pensijas, kad tai būtų pradėta daryti (kompensuoti sumažinimą - ELTA) iš karto, kai šis įstatymas nustos veikti, tai yra, po dvejų metų", - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pažadėjo asmeniškai kontroliuoti, kokį kompensavimo mechanizmą Vyriausybė priims. Ministrų Kabinetas tai turi padaryti iki liepos 1 dienos. Valstybės vadovė pažymėjo, kad, jos manymu, geriausias būtų toks mechanizmas, kuriuo būtų kompensuojami visi sumažinimai.
D. Grybauskaitė taip pat akcentavo, kad iki kitų metų kovo 1 dienos Vyriausybė turi pateikti visos socialinės sferos reformos strateginius matmenis ir išsakė viltį, jog socialinės išmokos mažinamos paskutinį kartą.
"Valstybė demonstruoja galimybę suvaldyti savo finansus, numatytas 2010 metų biudžeto deficitas panašus kaip ir 2009 metais. Tarptautinės rinkos, nuo kurių priklauso Lietuvos ekonomika, pradeda atsigauti, taigi mūsų ekonomikos atsigavimo ženklai tikrai turėtų pasirodyti kitų metų antroje pusėje. Tai suteikia vilties, kad valstybė šį sunkmetį nors ir su tokiu "sudėtingu" biudžetu, tokiomis skausmingomis priemonėmis, bet atlaikys", - teigė Prezidentė.
Anksčiau "rekordiškai praskolintu" vadinusi kitų metų biudžetą, Prezidentė šįkart atkreipė dėmesį, kad Lietuvos skola, nors, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, ir nėra itin didelė, bet mūsų galimybės atiduoti ją yra daug menkesnės.
"Todėl mums rizikuoti ir didinti valstybės skolą yra labai pavojinga. Jau priartėjome prie 10 proc. ribos fiskalinio deficito. Tai yra labai daug, tai yra vienas iš didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje 2010 metams", - sakė D. Grybauskaitė.
Anot šalies vadovės, valstybė yra dar pajėgi skolintis pakankamai palankiomis sąlygomis, nes Vyriausybė gali suvaldyti finansinę situaciją šalyje ir jai nereikėjo kreiptis pagalbos į tarptautines organizacijas.
Prezidentės teigimu, Lietuvai padeda ir narystė ES. "Beveik 30 proc. Lietuvos biudžeto sudaro europiniai pinigai, be jų padėtis būtų gerokai sunkesnė", - sakė D. Grybauskaitė.
Ateinančių metų valstybės biudžeto įstatymas, kuriame numatyta, kad deficitas sudarys beveik 5 mlrd. litų (5,9 proc. BVP) gruodžio 10-ąją buvo patvirtintas Seime, primena ELTA. Už biudžeto patvirtinimą balsavo 81 Seimo narys, prieš - 56, susilaikė 2 parlamentarai.
Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės Seimui pateiktame 2010 m. nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau nei 2 milijardais litų.
Planuojama, kad valstybės biudžeto deficitas ateinančiais metais sieks 4,93 mlrd. litų, arba 5 proc. BVP. Biudžetu didinamas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, iš viso ateinančiais metais reikės skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų.
Mažinant išlaidas valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programų vykdymui skirtos lėšos 2010 m. sumažintos vidutiniškai 33 proc., tarp jų valstybės valdymo išlaidos - 23 proc., valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 proc., pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karo tarnybos tarnautojams darbo užmokesčio fondas sumažintas 5 proc., statutinių pareigūnų - 2 procentais.
Be to, nuo 2010 metų sumažintas asignavimų valdytojų skaičius - 2010 metais jų yra 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, lyginant su paskutiniu patvirtintu (šių metų liepos mėnesį) 2009 m. biudžetu.
2010 metų valstybės biudžeto projekte planuojama, kad pajamos be ES paramos sudarys 13 mlrd. 378 mln. litų, arba 1 mlrd. 019,2 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 mlrd. 308 mln. litų, t. y. 911 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
ES paramos lėšos, kurios bus investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas, sudarys 7 mlrd. 891,9 mln. litų, arba 1 mlrd. 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m.
Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21 mlrd. 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai - 26 mlrd. 200 mln. litų.
2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 mlrd. 507 mln. litų, arba 1 mlrd. 688,6 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų - 21 mlrd. 436,9 mln. litų, t. y. 1 mlrd. 580,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 24 mlrd. 398,9 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai - 29 mlrd. 328,8 mln. litų.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže
