„Galima sakyti – taip”, - atsakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė į TV-3 laidoje jai užduotą klausimą – ar Lietuva anksčiau buvo JAV politikos įkaite. Kartu ji leido suprasti Lietuvą iš tokio statuso išvadavusi.
Toliau prezidentė tvirtino, jog JAV išlieka svarbiausia Lietuvos partnere saugumo ir NATO partnerystės rėmuose, tačiau nei viena valstybė Lietuvai esą nieko nediktuos. „Va, čia, ko gero, didžiausias skirtumas ir bus, kurį galėčiau įvertinti. Iš tiesų Jungtinės Valstijos išlieka mums svarbiausia strategine partnere saugumo srityje ir NATO rėmuose, bet Lietuva nebus nei Jungtinių Valstijų, nei Rusijos užsienio politikos vykdytoja. Lietuva vykdys savo Lietuvos užsienio politiką”, - sakė prezidentė, nepaaiškindama, kokia ta politika bus.
D. Grybauskaitė nepatikslino – kada Lietuva buvo JAV paimta minėta įkaite ir kada iš to statuso išsivadavo, bet leido suprasti, jog išsilaisvinimas nuo šio statuso yra jos, kaip šalies vadovės nuopelnas. Paklausta, ar Lietuvos pasitraukimas iš rytų politikos – santykių su Gruzija atšalimas bei mažesnis susidomėjimas Moldovos reikalais, prezidentė kelis kartus pakartojo nesileisianti į jokias derybas nei su viena šalimi.
Čia pat paklausta apie savo atsisakymą važiuoti susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama į Prahą D. Grybauskaitė sakė ne viską galėjusi tuo metu paaiškinti. „Kai kurie sprendimai, kuriuos darau, ypač užsienio politikos srityje, ne visada gali būti labai detaliai komentuojami, nes gali pažeisti balansą arba tarpvalstybinius santykius. ...
Dabar galiu pasakyti daugiau: tai buvo susiję su derybomis tarp JAV ir Rusijos dėl nusiginklavimo pasaulyje, tame tarpe ir Europoje. Matydama, kad tai gali neatitikti Rytų Europos ir Baltijos šalių regiono interesų, aš nenorėjau gerti šampano už tokią perspektyvą”, - sakė ji, palikdama spėlioti ar šis demaršas reiškė tylų protestą dėl to, kad B. Obamos vadovaujama JAV atsisakė planų apginti savo „įkaitus” ir kurti Europoje priešraketinės gynybos skydą.
Santykius su Baltarusija ji vadino dinamiškais ir džiaugėsi gerėjančiomis verslo šioje šalyje perspektyvomis. Ginčo su Rusijos dujų monopolininke GAZPROM šalies vadovė siūlė nevadinti „dujų karu“ ir teigė, jog Lietuva tik konceptualiai pertvarko dujų ūkį, vadovaudamasi Europos Sąjungos nuostatomis.
Alternatyvos nemato
Vidaus politikoje prezidentė taip pat nebuvo konkretesnė. Ji sakė pasigendanti valdančiųjų entuziazmo plėsti koaliciją. Prezidentė teigė griežtinanti kritiką Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vyriausybės atžvilgiu, nes matanti daugiau klaidų ir norinti jų greitesnio taisymo. Kartu ji pripažino, jog alternatyvos A. Kubiliui vis tiek nemato.
D. Grybauskaitė vėl prabilo apie būtinybę plėsti koalicija ir priminė savo ankstesnes rekomendacijas, kurių nepaisymą pavadino klaida. „Pozicija nestiprina savo pozicijų Seime, o žiūri šiek tiekį tą procesą iš šono ir lyg ir paleidžia pasroviui. Toks pasyvus politinių procesų stebėjimas pačioje valdančioje daugumoje šiek tiek mane stebina“, sakė ji.
Tiesa, šalies vadovė, kaip visuomet, viešai nepatikslino, kurias būtent jėgas reiktų įtraukti į valdančiąją koaliciją. Neoficialiai yra žinoma, kad ji yra rekomendavusi Darbo partiją bei frakciją Tvarka ir teisingumas., kurios esą turėtų pakeisti Liberalų Sąjūdį ir Tautos prisikėlimo partiją (TPP). Apie tai žurnalistams yra papasakojęs TPP lyderis Arūnas Valinskas. Jokių viešai išsakytų prezidentės samprotavimų, įvardinant konkrečias plėtimo kryptis, nebūta. TS-LKD kvietimas Darbo partijai paremti koaliciją baigėsi viešu šios politinės jėgos pasityčiojimu, pateikiant žinomai nepriimtinas programines sąlygas.
Paklausta, ar A. Kubilius padarė klaidą, kad negrįžo iš atostogų ir neaplankė škvalo nuniokotų regionų, prezidentė D. Grybauskaitė atsakė:
„Tegul žmonės sprendžia. Tai, kas aš, valstybės vadovė, važiavau, tai aš esu valstybės vadovė. O tai reiškia, aš turiu būti šalia žmonių ir kai gerai, ir kai blogai. Ir prisiimti visą atsakomybę už Vyriausybę, nes aš skiriu premjerą, aš finale skiriu ministrus. Galiausiai, tai, ką jie daro gerai ar blogai, turėsiu prisiimti atsakomybę ir aš. Aš negaliu nusišalinti, iš šono žiūrėti ir sakyti „Tai Vyriausybės darbas, manęs tai neliečia“. Kai yra bėda, aš turiu būti šalia žmonių.“
Žodį „aš“ prezidentė savo interviu pakartojo 17 kartų.
