Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų.
Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.
Ikiteisminio tyrimo metu dėl įvairių nusikaltimų ir priklausymo vienam „slabados“ (taip tarp senosios kartos kauniečių dažnai vadinamas kriminaliniais įvykiais pagarsėjęs Vilijampolės rajonas – red. past.) nusikalstamam susivienijimui prisipažinęs buvęs Daktarų veikėjas 46 metų Rimgaudas Lantuchas, kadaise pagarsėjęs Luntos pravarde, teisme neigė ankstesnius savo parodymus.
Bijo prisiminti?
Dar 2008 metų lapkritį Policijos departamento tyrėjams kaunietis R. Lantuchas raštu prisipažino, kad priklausė Daktarų gaujos smogikų brigadai.
„Esu asilas žilais antakiais, kad neperžvelgiau policijos pareigūnų pateiktų apklausos dokumentų ir juos pasirašiau, – praėjusiame Daktarų grupuotės teismo posėdyje kalbėjo kaltinamasis. – Taip neapdairiai pasielgiau dėl to, kad skubėjau išeiti iš policininkų kabineto. Esu dalyvavęs vykdant kai kuriuos nusikaltimus, bet kas dar ten buvo ir ką konkrečiai veikė, negaliu pasakyti.“
Praėjusią savaitę teisme liudijęs R. Lantuchas-Lunta (Nr. 7) kadaise dalyvavo V. Siaurusevičiaus-Siauro (Nr. 5) vestuvėse, tačiau anksčiau tyrėjams išsakytų detalių teisme nepatvirtino (nuotr. Policijos)
Luntai buvo priminti anksčiau tyrėjams išsakyti žodžiai, kad H. Daktaras jam ir keliems vaikinams leido veikti su Daktarų vėliava ir netrukus jie tapo „bachūrais“ prie „šeimos“ – šalia Daktarų gaujos veikiančia savarankiška brigada. R. Lantuchas dėl to teisinosi taip: „Čia kriminalistų išvedžiojimai, ne mano žodžiai.“
Buvo pasijutę visagaliai
Daktarų gaujos byloje yra 16 kaltinamųjų. Iš jų tik keturi nesutiko bendradarbiauti su didelio atgarsio sulaukusius nusikaltimus atskleidusiais Policijos departamento tyrėjais. Kiti gaujos nariai geranoriškai duoda parodymus ir nuodugniai pasakoja apie 1993–2000 metais padarytus įvairiausius nusikaltimus.
Stebina, kad R. Lantuchas yra vienas iš nedaugelio anksčiau klestėjusiai Kauno banditų gaujai priskirtų vyrų, atsisakiusių anksčiau pateiktų parodymų.
Kas paskatino pakeisti nuomonę, sunku pasakyti. Neabejojama, kad vyras išsigando, jog paskelbus jam teismo nuosprendį ir atsidūrus už grotų gali tekti pajusti milžinišką H. Daktaro sekėjų spaudimą.
Beveik prieš ketverius metus R. Lantucho pateiktuose parodymuose, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, teigiama: „Dažniausiai su mūsų brigada bendravo ir savotiškai mus kuravo Siauras (Vidmantas Siaurusevičius, 2000 metais dėl narkotikų perdozavimo miręs gaujos narys – red. past.), bet užduočių duodavo ir kiti Daktarų lyderiai.
Užduotys būdavo įvairios: nuvažiuoti ką nors sumušti, apiplėšti, ką nors atimti ar pagąsdinti, surinkti duoklę ir panašiai. Daugiausia atlikdavome smurtinius prievartos veiksmus, o šiaip imdavomės visko, kas duodavo galimybę užsidirbti.
Kalbėdamas apie Daktarų gaujos struktūrą ir hierarchiją, galiu paliudyti, kad jos vadovas visada buvo H. Daktaras, buvo ir kitų lyderių, juos vadinome „seniais“.
Surišti viena virvele
Prisimindamas1993-iųjų Kalėdų vakarą nužudytą ir iki šiol nesurastą gaujos narį Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, Lunta tardymo metu kalbėjo: „Apie Mongolą buvo šnekama, kad „seniai“ jį išsiuntė į Ameriką, tai yra nužudė.“
2008 metų pavasarį viename pakaunės miške buvo atkastas kito gaujos nario Arvydo Mučinsko, anuomet garsėjusio Mačialkos pravarde, kūnas. Prisimindamas šį įvykį per tardymą R. Lantuchas aiškino, kad maždaug 1994 metais vienas grupuotės atstovas Kęstutis Martuzevičius, kuris pernai vasarą buvo suimtas Londone, pradėjo skleisti kalbas, esą reikia „susitvarkyti“ su Mačialka.
Nuotraukoje – 1992 metų lapkritį vykusios pompastiškos nužudyto R. Ganusausko-Mongolo vestuvės (nuotr. Policijos)
Atseit pastarasis jam grasina ir neduoda ramybės. Be to, vilijampoliečiai išsiaiškino, kad Mačialka buvo užmezgęs romaną su K. Martuzevičiaus moterimi.
„Siauras pasakė, kad jis yra „p...“ ir reikia jį suvaryti. Į „Vilijos" restorano patalpas atvežtą Mačialką stipriausiai daužė Siauras, jis smūgiavo beisbolo lazda.
Paskui Siauras ir mums liepė mušti Mačialką. Aš ir kiti salėje pasirodę vaikinai vykdėme liepimą. Daužėme rankomis į įvairias kūno vietas, spardėme kojomis, smūgiavome medine beisbolo lazda, – ikiteisminio tyrimo pareigūnams kraupią egzekuciją atskleidė R. Lantuchas. – Vieną akimirką Siauras pasakė: „Vežkite jį iš čia, kur norite."
Važiuojant Mačialka dar buvo sąmoningas ir prašė jo lavoną ne slėpti, o išmesti gatvėje, kad būtų palaidotas kapinėse šalia žmonos. Kaip ir kokiu maršrutu važiavome, gerai neatsimenu. Visą laiką, kol kasėme duobę, Mačialka buvo per kelis žingsnius ir matė ją savo akimis. Paskui vienas vyrų jį pasmaugė.
Užkasėme duobę, sėdome į automobilį ir išvažiavome atgal į Kauną. Kitą dieną Siauras „Vilijoje“ susirinkusiems nariams pasakė, kad nuo šiol visi esame surišti viena virvele.
Praėjusią savaitę teisme H. Daktarui dar kartą smogė jo buvę bendražygiai. Jie patvirtino, kad R. Ganusauską-Mongolą (dešinėje) tariamai nužudė būtent jis (nuotr. Policijos)
Mįslingi šūviai Hamburge
Teisme R. Lantuchas prisipažino dalyvavęs garsiame cigarečių krovinio apiplėšime automagistralėje Kaunas–Klaipėda 1994-ųjų rugpjūtį.
Vykdant šį apiplėšimą buvo užpulti du vilkiką lydintys vieno specialiųjų tarnybų padalinio pareigūnai. Jie buvo surišti ir pririšti prie medžio miške. Tada vienas Daktarų gaujos smogikų užpultų asmenų buvo Valetinas Junokas, vėliau tapęs šalies Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu.
„Kad pagrobto vilkiko priekaboje buvo gabenamos cigaretės, paslėptos po durpėmis, sužinojau iš kitų vaikinų, – policijos tyrėjams pasakojo R. Lantuchas. – Kitą dieną po nusikaltimo „Vilijoje“ mus visus, dalyvavusius jį vykdant, aprėkė H. Daktaras. Jis reiškė mums pretenzijas, kad plėšdami nebuvome užsidėję kaukių. Rėkė ant manęs, kad nusikaltimą vykdžiau vilkėdamas tuo pačiu sportiniu kostiumu, kurį nešioju kasdien. H. Daktaras pasakė, kad policininkai ar saugumo darbuotojai atpažino mane iš aprangos ir dar vieną mūsų iš veido.“
Per vieną apklausą Kriminalinės policijos biuro darbuotojams R. Lantuchas yra minėjęs ir užsakytą žmogžudystę Vokietijoje.
„Maždaug 1994 metais Rolandas Zaveckas, pravarde Džempis, ir Žymantas Janiselis, pravarde Jautis (1998 metais miręs gaujos narys – red. past.), buvo išvykę į Vokietiją ir kurį laiką buvo pradingę.
Tuo metu Kaune ir spaudoje pradėjo sklisti kalbos, kad Vokietijoje nužudytas lietuvis verslininkas. Nežinau, ką konkrečiai Vokietijoje nužudė Džempis ir Jautis, bet tuo laikotarpiu spaudoje buvo rašoma apie vieno žinomo veikėjo nužudymą Vokietijoje“, – bylos tyrėjams kalbėjo R. Lantuchas.
„Balsas.lt savaitė" primena, kad tais metais Vokietijos mieste Hamburge savo namuose buvo nušautas kaunietis, ano meto stambiojo verslo ryklys Gintaras Pluščiauskas. Kalbėta, kad prieš mirtį dėl alkoholio verslo jis buvo rimtai susikirtęs su 1996 metais taip pat nužudytu verslininku Sigitu Čiapu.
Tačiau tikrosios G. Pluščiausko žmogžudystės aplinkybės ir jos vykdytojai neatskleisti iki šiol.
TIK FAKTAI
Praėjusią savaitę Daktarų teisme turėjo liudyti ir pats H. Daktaras, tačiau jis pareiškė, kad kalbės tada, kai bus apklausti visi liudytojai.
Kaltinamųjų gynėjai paprašė teismo apklausti dar 17 liudytojų, tarp jų – ir 90-metę H. Daktaro senelę Juliją Daktarienę.
Taip pat H. Daktaro advokatas Kristupas Ašmys prašė ekshumuoti A. Mučinsko-Mačialkos palaikus ir pakartotinai juos ištirti. Šis prašymas buvo atmestas.
Advokatas taip pat teismui aiškino turįs informacijos apie žmones, kurie galbūt matė kai kuriuos nužudytus, bet nesurastus Daktarų bosus: R. Ganusauską-Mongolą ir Vladimirą Seneckį-Turistą.
„H. Daktarui šioje byloje inkriminuojama 20 nusikalstamų veikų, tarp jų 6 nužudymai. Tai stambiausia organizuotos gaujos nusikaltimų byla Lietuvoje, surinkti faktiniai duomenys ir aplinkybės gerokai lenkia kitas panašias bylas. Palyginkime: Kauno Daktarų nusikaltimai surašyti į 73, Panevėžio Tulpinių – į 63, o Klaipėdos Gaidjurginių į 33 bylos tomus“, – kalbėjo gaujos nusikaltimus tiriantys pareigūnai.
