„Tikrosios Daktarų istorijos“ skaitytojai knygoje atpažins ne tik kriminalinio pasaulio įžymybes, bet ir savo giminaičius, laiptinės kaimynus, bendradarbius, o galbūt ir buvusius meilužius.
Tiesa, šios sensacingiausia metų knyga jau tituluojamos „Tikrosios Daktarų istorijos“ pasirodymas kažkodėl labiausiai įsiutino tarp daugybės knygoje esančių herojų minimą Daktarų šeimyną – jie prašė teismo uždrausti šios knygos platinimą, nubausti jos autorių ir leidėjus, tačiau skandalingai išgarsėjusios šeimynos gynėjo Kristupo Ašmio pateiktas nepagrįstas skundas pirmadienį Vilniaus apygardos teisme buvo atmestas.
Ryškios tamsos asmenybės
− Apie ką ši knyga? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo žinomo žurnalisto ir knygos autoriaus Dailiaus Dargio.
− Henrikas Daktaras yra tik vienas personažų. Tačiau knygoje jų minima ir daugiau − kriminalinio pasaulio šulai, gangsteriai, kurių pusės jau nėra gyvų. Vienu žodžiu − ryškios asmenybės tamsiame pasaulyje.
− Kas tau pačiam yra H. Daktaras – autoritetas ar visuomenės priešas numeris vienas?
Jokių autoritetų aš neturiu ir pats sau toks nesijaučiu. O su H. Daktaru susipažinome dar 2003 metų vasarį. Nors tuomet buvau dar jaunas žurnalistas, jis pasikvietė mane suvalgyti cepelinų, parodė savo mamos kuklų namą, kuriame prabėgo jo vaikystė.
Jau tada pasirodžiau jam smalsus, o mano klausimai − giliai lendantys. Lygiai po trejų metų su H. Daktaru susitikome teisme, bet viskas baigėsi mūsų susitaikymu. Kai jį parvežė iš Bulgarijos, parašiau jam laišką į Lukiškių kalėjimą. Taip prasidėjo mūsų susirašinėjimas. Kai kurie jo laiškai labai vaizdingi, parašyti su smulkiomis detalėmis. Pasiūliau jam kaupti visą medžiagą antrai knygai. H. Daktaras ir jo artimieji man prasitarė, kad norėtų, jog kitos knygos autoriumi būčiau aš.
− Tai pats H. Daktaras žino apie šią knygą?
− Jis ir jo artimieji labai laukia šios knygos pasirodymo. Gavau įvairiausių signalų ir prisidengdamas juodu humoru netiesioginių pasiūlymų, kad ji neišvystų dienos šviesos. Tačiau sustoti neketinu.
Juk knyga yra kelių pastarųjų metų darbų konspektas, susidedantis iš pačių geriausių mano straipsnių, anksčiau pasirodžiusių balsas.lt svetainėje, laikraštyje „Akistata“ ir savaitraštyje „Ekstra“.
Ko valdžia bijo?
− Knyga apžvelgia reikšmingą Lietuvos kriminalinio gyvenimo laikotarpį?
− Manęs daug kas klausia, koks laikotarpis minimas šioje knygoje? Ankstyviausi aprašomi įvykiai nutiko 8 dešimtmečio pabaigoje. Sovietiniais laikais pirmą kartą tarp milicininkų Daktarų vardas buvo paminėtas 1980 metais. O paskutinis H. Daktaro man duotas interviu nutiko laukiant teismo šių metų kovą.
− Ar nebuvo geriau sulaukti H. Daktaro teismo proceso pabaigos?
− Daktarų istorija labai domina Lietuvos žmones, todėl kuo greičiau norėjau pristatyti knygą. Teismo procesai vyks už uždarų durų. Manau, kad tai yra visiškai neteisinga.
Visi mafijos teismo procesai, vykstantys Niujorke ar Sicilijoje, yra atviri, juose susirenka daug žurnalistų, kurie informaciją viešina visam pasauliui. Iki šio laiko ir pas mus visi rezonansiniai procesai buvo atviri, išskyrus tie, kurie susiję su mažamečių vaikų tvirkinimu.
Žmonės, stebėję Daktarų epopėją pastaruosius penkerius metus, nelabai žino, kas nutiko prieš dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų. Tačiau visą tą laikotarpį Daktarų grupuotė buvo didžiulė organizacija Kaune, išplitusi visos Lietuvos mastu. Daktarai tapo vardu, neatsiejamu nuo Kauno.
− Kodėl šis procesas vyksta uždarai?
− Prokurorai kalba, kad nenori, jog būtų paviešinti kai kurie faktai, „klijuojami“ į bylą. Man, žmogui, kuris nori sužinoti tiesą, toks sprendimas labai nepatinka.
Sakyčiau, kad teisėsauga spjauna visuomenei į veidą. Dėl tokio sprendimo kils įvairios spekuliacijos ir kalbos, nenaudingos pačiai teisėsaugai. Matyt, procesą tvarkant atvirai paaiškėtų, kaip per šiuos dešimtmečius plėtojosi Lietuvos politika ir ekonomika. Valdžia to bijojo.
Holivudinė siaubo istorija
− Kas bus pagrindinė knygos sensacija?
Yra keletas daugelį metų uždarai gyvenančių ir su žiniasklaida nebendraujančių pareigūnų. Pasisekė pasišnekėti su tais keliais žmonėmis. Vienas jų buvęs vidaus reikalų ministras, kuris susitiko tik su manimi. Jo pateikta unikali medžiaga prieš tai nebuvo niekur publikuota, todėl ją palikau tik knygos skaitytojams.
− Turbūt matei daug kraupios operatyvinės medžiagos?
− Baisu niekada nebuvo. Jei gyventume Holivude, seniai būtų sukurtas serialas apie tai, kas buvo Daktarai. Skaičiau ir įdomių, ir labai šiurpių detalių. Skandinimai sieros statinėje, sprogdinimai ir šaudymai – visiški kraštutinumai matyti tik Holivudo siaubo filmuose kaip „Pjūklas 3“.
Be to, žinau daug dalykų, kurie nėra pagrįsti faktais, jų negali patvirtinti kai kurie žmonės, bet tai tikrai yra tiesa.
− Tokie kaip H. Daktaras yra ir geri psichologai. Ar nebijai, kad esi tik žaisliukas jų rankoje?
− Jo laiškai parašyti gana atvirai ir paprastai. Tiesa: jis geras psichologas, bet nemanau, kad jis manimi gali pasinaudoti. Juk pats atsirinkau, kokius su juo susirašinėjimo momentus viešinti, o kuriuos ne.
TIK FAKTAI
Knygos „Tikroji Daktarų istorija“ tiražas – 5 000 egzempliorių.
Knyga platinama „Pegaso“, „Baltų lankų“ ir „Vagos“ knygynuose.
Žurnalistas D. Dargis gimė 1978 metais.
Nuo 1995 metų nuolat rašo straipsnius Lietuvos spaudoje.
Knygą galima įsigyti internetu: knyguklubas.lt