Senosios Vilijampolės gvardijos istorijos skatina vėl pažvelgti į Sigito Čiapo mirtį.
Žiaurumu visą Lietuvą šiurpinusiai Kauno Daktarų gaujai artėja atpildo valanda. Kaltinamieji jau pradėjo susipažinimą su baudžiamąja byla, kurią sudaro net 70 tomų. Nors Kauno mafijos veteranu laikomas Henrikas Daktaras iki šiol dėl nieko neprisipažįsta, tačiau susipažinimui su didelės apimties byla paprašė dviejų mėnesių.
Manoma, kad byla bus perduota teismui iki šių metų pabaigos.
Kraupios iš skurdaus Vilijampolės darbininkų rajono kilusios kriminalinės gaujos atstovų istorijos nupūtė dulkes ir nuo 14 metų senumo įvykio Kaune, Sargėnuose esančiame nuosavų namų kvartale. Jos priminė žiaurumu ir beprasmiškumu, paslaptimis ir gandais aplipusias nepaprastais verslo projektais anuomet pagarsėjusio „Agoros“ koncerno prezidento, buvusio čekistų karininko, turėjusio didelių politinių ambicijų Sigito Čiapo ir jo asmeninio vairuotojo Vinco Varno žmogžudystės aplinkybes.
Daktarų nusikaltimus narpliojantys prokurorai teigia, jog S. Čiapo žmogžudystės byla yra išskirta iš kitų bylų. Nenorėdami pažeisti nekaltumo prezumpcijos, pareigūnai „Balsas.lt savaitei“ neįvardino nė vieno įtariamojo, įskaitant ir šiuo metu Lukiškėse įkalinto H. Daktaro, pavardės.
Tačiau žurnalisto iš patikimų šaltinių surinkti faktai pirmąsyk oficialiai leidžia susipažinti su šio garsaus praeities nusikaltimo schema.
Pasiūlė bendradarbiauti
2008-ųjų gruodį H. Daktaras, geriau pažįstamas Henytės ir Henos pravardėmis, jausdamas, jog senas bylas narpliojantys kriminalistai gali užčiuopti jo ir buvusių bendrų nusikaltimų siūlo galą, nutarė sprukti iš Kauno.
Bet pernai rugsėjį su savo sūnumi Enriku ir keliais vietos gyventojais buvo sulaikytas Kranevo miesto užeigoje, Bulgarijoje
Parodymus prieš keliolika metų padarytų Daktarų nusikaltimų bylose sutiko duoti visi gaujos nariai, ištikimiausieji Henytės bendrai.
„Balsas.lt savaitės“ žiniomis, su pareigūnais policijos departamento kabinetuose ištisomis valandomis atvirai bendravo visi, išskyrus Rolandą Zavecką, pravarde Džempis ir patį H. Daktarą.
„Neperseniausiai Henai kriminalistai pasiūlė: apie viską ir visus buvusius draugus papasakoti atvirai ir išsamiai, neva teismas į tai atsižvelgs ir galiausiai jam bus paskirta 20 nelaisvės metų bausmė. Tačiau Daktaras nesutiko, nors didelė tikimybė, kad po kurio laiko galutinai palūž ir sutiks. Juk jis puikiai suvokia savo galimybes ir manyčiau netrykšta noru likusį gyvenimą praleisti Lukiškėse“, - taip „Balsas.lt savaitės“ žurnalistui kalbėjo buvęs Daktarų šeimos draugas, kartu vykdęs nusikaltimus, dabar su pareigūnais bendradarbiaujantis kaunietis.
Liejosi spirito upės
Kas iš tikrųjų paleido mirtinus šūvius Sargėnų gyvenvietėje 1996 metų balandžio 5-ąją? Tą rytą, kai iš nuosavo namo kiemo išriedančiame BMW automobilyje buvo nušautas žinomas Kauno verslininkas S. Čiapas?
Kai praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje Lietuvoje prasidėjo privatizavimas, S. Čiapas jau buvo įsitvirtinęs ne tik gimtinėje, bet ir Vokietijoje, Olandijoje.
Artimai bendraudamas su ryškiausiais didžiosios politikos, teisėsaugos žmonėmis, užmezgė ryšius su tuo metu dar tik pradėjusiais savo veiklą šalies turtuoliais.
Netrukus S. Čiapas buvo užsimojęs perimti Lietuvoje pogrindinio spirito kontrabandos verslą. Todėl vėliau susikirto su Daktarų šeimos lyderiais.
„Čiapas suvokė, kad jei tais laikais be „kriminalo“ judės – tai išvis nepajudės iš vietos. Tada jis niekur nebijodavo „merkti“ savų pinigų, nes Hena buvo jo „stogas“. Niekas šiandien nepaneigs, jog per politinę prizmę Čiapas siekė neliečiamybės. Tačiau niekas nežinojo, kas iš tiesų jį siejo su Daktaru. Čiapas gerai šnekėdavo vokiškai, ne kartą lankėsi Hamburge. Kartą jis čia viešėjo su Hena. Čiapui buvo pasiūlyta kontrabandinio spirito upė iš Amsterdamo. Vienas juo smarkiai įtikėjęs veikėjas Čiapui ir jo žmonėms spiritą suteikdavo be pinigų“, - „Balsas.lt savaitei“ pasakojo į pogrindinį verslą su S. Čiapu įsitraukęs Daktarų veteranas.
Anot jo, per savaitę Lietuvos – Latvijos sieną kirsdavo bemaž 24 vilkikai su kontrabandinio spirito kroviniu. Prieš pasirodant šiems automobiliams šalia Kauno būriuodavosi minios žmonių. Aišku, didžiąją šios publikos dalį sudarė anuomet Kaune viešpatavusių kriminalinių šeimų atstovai.
Kam trukdė S. Čiapas?
1995-ųjų pabaigoje S. Čiapas, kaip manoma dėl pinigų, ėmė nesutarti su H. Daktaru.
„Tuo metu Čiapas pradėjo dosniai remti politikus, o Hena buvo „žadnas“ (gobšus,- red.past.) ir tai, kad ši parama buvo vykdoma iš jų bendrai uždirbtų pinigų, jam greičiausiai nepatiko“, - svarstė nenorėjęs skelbti savo pavardės ilgametis Daktarų gaujos narys.
Anot pašnekovo, norėdami sumėtyti pėdas, iš pradžių turtingiausią to meto kaunietį S. Čiapą norėta nužudyti Rusijoje, mat šis ypač dažnai keliaudavo po minėtą šalį.
Už galvą – 100 tūkst. dolerių
Daktarų veterano nuomone, 1996-ųjų vasarį už grotų patekęs H. Daktaras galėjo Vidmantui Siaurusevičiui, pravarde Siaurui parašyti laišką dėl S. Čiapo nužudymo.
Kai kuriais duomenimis, S. Čiapą likviduoti buvo pasirinktas Novopolocke (Baltarusija) gyvenęs profesonialus samdomas žudikas Aleksandras Somas, buvęs sovietų armijos karininkas.
Jį neblogai pažinojo įtakingiausi Daktarų veikėjai – Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas bei Egidijus Abarius, pravarde Goga.
Praėjus kuriam laikui žmogžudystės planą jau sukurpę Daktarai A. Somą su dviem žmonėmis kaip akcijos vykdytojus pasitiko Kaune.
Kalašnikovo automatus atvykėliams taip pat parūpino Daktarų atstovai.
Po žudynių atsitraukimo kelius samdomiems žudikams galimai parengė tuometiniai Vilijampolės grupuotės nariai – Džempis, Siauras, Goga, Žymantas Janiselis, pravarde Jautis, Rimvydas Žilinskas, pravardėmis Rimvis arba Taisonas bei Iliodoras Popovas, pravarde Popas.
Už S. Čiapo nužudymą įtakingiausiems Kauno banditams ir jų patikėtiniams iš Baltarusijos buvo paskirta 100 tūkstančių JAV dolerių.
Pašnekovas tvirtino, kad šią operaciją galimai finansavo tais laikais verslininkų ir banditų sluoksniuose aktyviai besisukinėjęs alkoholio gamybos verslo magnatas, kuris pats buvo nužudytas samdomo žudiko kulkų prieš šešerius metus.
Du kontroliniai šūviai
Nusikaltimui buvo pasirinktas 1996-ųjų balandžio 5-osios - Didžiojo penktadienio rytas. Tą dieną S. Čiapas susiruošė verslo reikalais į sostinę. Verslininko automobilis buvo beišsukantis iš kiemo, ir pasigirdo šūviai.
„Tą rytą prie S. Čiapo automobilio pribėgo du vyriškiai. Vienas paleido mirtinus šūvius, o kitas šalia automatu apsiginklavęs žmogus buvo pasirinktas kaip papildomas šaulys dėl nenumatytų aplinkybių. Atrodo, du žudikus nuspręsta pasiųsti baiminantis, jei šaudymo metu netikėtai užsikirstų ginklas“, – teigė pareigūnai.
V. Varnas buvo nušautas tuo metu, kai uždarinėjo Čiapų kiemo vartus.
Į S. Čiapą šūviai skriejo, kai jis sėdėjo automobilio priekyje. Po kelių sekundžių į verslininką buvo paleisti dar du - kontroliniai šūviai – į skruostą ir smilkinį.
Už vyro nugaros sėdinčiai Jolantai Čiapienei kulka nudrėskė kaktą. Visai nedaug trūko, kad ji būtų įstrigusi moters galvoje.
Po apžiūros Kauno morge ekspertai iš S. Čiapo kūno išėmė 34 kulkas.
Tuomet ši žmogžudystė sukrėtė visą Lietuvą.
Iškart po nužudymo pareigūnai įtarė, kad nusikaltimą galėjo organizuoti Daktarų gauja. Žiniasklaidoje pasirodė publikacijų, kad S. Čiapas prieš mirtį Generalinei prokuratūrai apie šią gaują buvo suteikęs vertingos informacijos.
Netrukus Lietuvos televizijos ekranus ir pirmuosius laikraščių puslapius užplūdo vaizdo įrašai, nuotraukos ir antraštės, kad būtent Henytė užsakė S. Čiapo žmogžudystę.
Tik faktai:
Prie S. Čiapo nužudymo galimai prisidėjusių Kauno banditų ir jų patikėtinių gyvenimus baigė samdomų žudikų šūviai, sunkios ligos arba keistos mirties aplinkybės.
1998 metais nuo kasos nekrozės mirė Ž. Janiselis. Tais pačiais metais dingęs be žinios, kaip prieš keletą metų paaiškėjo, asmens sargybinio rankomis buvo nužudytas I. Popovas.
2000-ųjų lapkritį uošvės bute Nidoje dėl širdies nepakankamumo, kurį manoma, sukėlė širdies vaistų ir narkotikų kokteilis, mirė V. Siaurusevičius.
2002 metais Lenkijoje itin keistomis aplinkybėmis autokatastrofoje žuvo įtariamas Baltarusijos samdomų žudikų būrio vadas A. Somas.
Šiuo metu dėl senų Daktarų nusikaltimų teismo Lukiškių kalėjime laukia H. Daktaras, E. Abarius ir R. Zaveckas.
Vertingus parodymus teisėsaugai davęs R. Žilinskas varganai gyvena teismo pradžios laukdamas laisvėje.
