Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) prie Vyriausybės narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas M. Strioga pažymi, kad, nepaisant galimybės skiepytis kelių gamintojų vakcinomis, jo manymu, revakcinacijai vis tik geriausia rinktis „Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakciną.
„Mano galva, „Moderna“ (vakcina „Spikevax“) revakcinacijai visgi yra per stipri, net dozę sumažinus perpus“, – sakė jis.
Anot specialisto, tą ypač aktualu pabrėžti kalbant apie jaunus, iki 40-ies metų vyrus. Šio gamintojo vakcinos jiems rekomenduojama privengti tiek kalbant apie pirminį skiepijimą, tiek ypač revakcinaciją.
„Moterys ir vyresni vyrai gali rinktis ir „Moderna“, bet tuomet tikėtini didesni šalutiniai poveikiai, nes vakcinoje paprasčiausiai yra daugiau RNR molekulių. Pilnoje „Moderna“ dozėje yra 100 µg aktyviosios medžiagos, sustiprinamojoje – 50 µg, kai „Pfizer“ vienoje dozėje yra 30 µg“, – komentavo M. Strioga.
Kodėl vyrams daugiau rizikos?
Paklaustas, kodėl būtent vyrams ir berniukams paaugliams tenka daugiau rizikos dėl galimo miokardito/perikardito kaip šautinio COVID-19 vakcinos poveikio, onkoimunologas pabrėžė hormoninius niuansus.
„Būtent šio amžiaus vyrams miokarditas dažniau pasireiškia tiek po natūralios infekcijos, tiek po vakcinos. Kodėl tai įvyksta? Imuninis atsakas tiesiog „kabina“ miokardą ir tai yra siejama su testosteronu.
Todėl daroma prielaida, kad galbūt vaikams, kur JAV 5–11 amžiaus skiepus jau patvirtino, tai ta rizika jiems turėtų būti mažesnė, nes nėra testosterono“, – komentavo M. Strioga.
Jis pažymėjo, kad tai ypač aktualu sportininkams, nes paprastai tai būna jauni sportuojantys vyrai, vaikinai.
„O fizinis krūvis vėlgi susijęs su didesniu testosterono kiekiu. Matyt, fizinio aktyvumo metu miokarde padaugėja tam tikrų antigenų, kuriuos gali atpažinti šie antikūnai. Išties sunku pasakyti, kodėl taip vyksta, siūlomi įvairūs mecahnizmai, bet esmė, kad tokiu būdu imuninė sistema gali „užkabinti“ miokardą“, – kalbėjo jis.
Kiek dažni revakcinacijos šalutiniai poveikiai?
Anot M. Striogos, kaip rodo Izraelio duomenys, šalutiniai nepageidaujami reiškiniai po revakcinacijos yra retesni – jie būna arba vienodo stiprumo arba silpnesni nei po antros dozės pirminės vakcinacijos metu.
„Tas pats būtų ir kalbant apie miokarditą tiems patiems paaugliams. Didžiausia miokardito rizika yra per savaitę eigoje po antros „Pfizer“ dozės suleidimo. Jau po trečiosios dozės jo riziką net mažesnė nei po pirmosios. Taigi trečioji dozė nepaskatins kažko daugiau, nei jau buvo įvykę po antrosios dozės.
Taip pat ir mūsų praktika, revakcinuojantis daug medikų, rodo, kad dažniausiai arba būna tokie patys, arba silpnesni šalutiniai poveikiai. Nes naujo imuninio atminties atsako su revakcinacija mes nereaktyvinam, o aktyvuojam tą, kuris jau buvo susidaręs“, – aiškino onkoimulogas.
Kada galima tikėtis stipresnių reiškinių?
Kaip pasakojo M. Strioga, po papildomos trečiosios ar antrosios vakcinos dozės galima tikėtis tokių pačių šalutinių reiškinių kaip ir pirminės vakcinacijos metu.
„Ranką tikrai skauda – ir man skaudėjo kelias dienas stipriai, bet juk ir vaistų suleidus į raumenį irgi skauda. Taip pat gali pakilti ir temperatūra, jaustis nuovargis ir visi įprasti panašūs šalutiniai reiškiniai“, – sakė jis.
Tačiau specialistas įspėjo, kad skiepijantis kitos platformos vakcina galima tikėtis kiek kitokio poveikio.
„Pavyzdžiui, jei skiepytasi „AstraZeneca“, „Johnson&Johnson“, o dabar –„Pfizer“ ar „Moderna“, logiška, galbūt gali reiškiniai kiek skirtis“, – sakė pašnekovas.
Verta susiplanuoti laisvą dieną
Jis priminė, kad skiepijantis sustiprinamąja vakcinos doze galioja ta pati taisyklė dėl galimo laikino nedarbingumo, todėl, jei įmanoma, verta pasiplanuoti laisvų dienų.
„Ypač šis patarimas galioja paaugliams ir jauniems vyrams – tiek kelias dienas prieš vakcinaciją, tiek po jos kokią savaitę ar 10 dienų patartina riboti fizinį krūvį. Geriau ramiau laiką praleisti, nesportuoti, nes tą darant didėja miokardo apkrova“, – patarė M. Strioga.
Tuo metu jis teigė, kad visos kitos rekomendacijos – dieną kitą po skiepo nevartoti kavos ar nešlapinti dūrio vietos neturi didelio pagrindimo.
„Kai tik fiksuoji, kad vyksta infekcijos proveržiai, tai ir yra signalas, kad reikia atkurti imuninį atsaką.“
„Jei buvo ankstesnė stipri šalutinė reakcija, bijoma ar norima jos išvengti, tai galima nebent prieš tai paracetamolio pavartoti ar jau pajautus, kad jau prasideda tas, kas buvo anąkart ir nelaukti, kol įsisiūbuos.
Pašnekovas priminė, kad taip pat nereikėtų „žaisti“ su kraują skystinančiais vaistais ir jų vartoti profilaktiškai baiminantis krešėjimo sutrikimų – pasak jo, tai nėra pagrįsta ir tam tikrais atvejais kai kurie vaistai tai net gali pabloginti situaciją.
Revakcinacija padeda atkurti pirminę apsaugą
Paklaustas, kodėl apskritai reikalinga revakcinacija, M. Strioga aiškino, kad po jos faktiškai atkuriama ta apsauga, kuri jau buvo išblėsusi po antros vakcinos dozės.
„Nes ji su laiku, kaip matome, jau nuo 4 mėnesio blėsta. Štai Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai 3 doze skiepyti pradėjo vasarą, ir matome, kad liepos mėnesį prie delta atmainos buvo pikas, o dabar mirtingumo ir hospitalizacijų skaičiai krenta. Singapūre, kur yra daug suskiepyta, plačios apimties revakcinacija pradėta tik spalį ir dabar jie išgyvena piką.
Tai faktas tas, kad reikia laiku aptikti atvejų ir hospitalizacijų kilimą ir tai yra vienas ženklų, kad atėjo eilė kitai revakcinacijai. Ko gero, taip bus ir su 4, matyt, ir su 5 doze, kol mes pagaliau virusą priversime apsiraminti ir prisitaikyti prie jam diktuojamų sąlygų“, – aiškino onkoimunologas.
Ar realu, kad dar vienos – 4 ar 3 skiepo dozės reikės vėl po keturių mėnesių? M. Strioga teigė, kad prancūzai apie tai jau svarsto imunosupresuotiems asmenims.
„Tai pat Izraelis didžiausios rizikos grupėms jau vos ne planuoja tą 4 dozę. Aišku, turi būti monitoravimas, nereikia labai skubėti, bet ir neuždelsti. Nes ką matome ir Skandinavijos šalyse, jie tos revakcinacijos per daug nerekomendavo, o dabar turi augimus. Tai kai tik fiksuoji, kad vyksta infekcijos proveržiai, tai ir yra signalas, kad reikia atkurti imuninį atsaką“, – pastebėjo jis.
Taps sezonine vakcina?
Anot M. Striogos, greičiausiai revakcinacija nusistovės sezoniškai.
„Vasaros metu ir virusas ne toks aktyvus. Ir net jei užsikrėstum, tai gali tik imunizuoti, bet nesukelti didesnių problemų. Taigi, labai tikėtina, kad tai gali tapti sezoniniu reikalu, kokį rugpjūčio mėnesį atkurti imunologinę apsaugą ir būti pasiruošus viruso aktyvumui“, – komentavo NEPT narys.
Kartu jis priminė, kad leidus pasiankstinti revakcinaciją ir sustiprinamąją doze gauti kad ir po 4 mėnesių, tą skubėti reikėtų daryti ne visiems.
„Čia rekomendacija rizikos grupėms – vyresniems nei 65 m. asmenims ir turintiems lėtinių susirgimų“, – pridūrė M. Strioga.
Dėl ankstesnės revakcinacijos verta pagalvoti ir tiems, kurie pirmą kartą skiepijosi „Johnson&Johnson“ („Janssen“ vakcina) arba „AstraZeneca“ gamintojų vakcinomis:
„Švedų tyrimas rodo, kad po 3 mėnesių „AstraZeneca“ jokios pasaugos nuo simptominės ligos nebesukuria, nuo hospitalizacijos – taip. Tad jau būtų verta pagalvoti apie sustiprinamąjį skiepą.“
