„Andrius Kubilius, Virgis Valentinavičius ir Rasa Juknevičienė–tie trys žmonės mane atvedė į apkaltą. Henrikas Daktaras yra šventasis, palyginti su šia trijule"– ketvirtadienį, apkaltos dieną, pareigūno mandato atėmimo išvengęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas. „Nereikės veidmainiauti, kaip politikams tenka daryti: į kameras sakoma viena, o daroma kita. Dabar galėsiu nuoširdžiai daryti ir sakyti tai, ką galvoju",–teigė Seimo nario mandato per apkaltą netekęs Linas Karalius. Stipriai pasakyta. Kaip suprasti?
Tauta kentės ilgai
- Kaip suprasti, kad premjeras A.Kubilius, jo patarėjas V.Valentinavičius ir krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė – tik žiedeliai palyginti su Kauno mafijos autoritetu H.Daktaru?–„Respublika" paklausė A.Sacharuko.
- Aiškiai pasakiau, kad H.Daktaras yra šventasis, palyginti su ta trijule. Mano nuomone, A.Kubiliaus, V.Valentinavičiaus ir R.Juknevičienės žala, padaryta Lietuvai, yra tūkstantį kartų didesnė nei to piliečio.
Tai, kas padaryta jų valdymo laikotarpiu, įeis į Lietuvos istoriją, ir Lietuvos žmonės dar ilgai prisimins juos ir kentės nuo jų.
Aš kalbu apie trijulės daromą žalą šalies ekonomikai, teisėsaugos pertvarkai, įtaką teismams, teisėsaugai, kitoms sritims. H.Daktaras yra palyginti šventasis dėl mano išvardytų asmenų padarytų veikų.
- Kodėl kalbate būtent apie A.Kubilių, R.Juknevičienę ir V.Valentinavičių?
- Aš net galiu išvardyti juos pagal svarbą eilės tvarka. Pirmas yra premjero patarėjas, antras–premjeras, o trečia–krašto apsaugos ministrė. Tokia hierarchine tvarka ši trijulė dabar valdo Lietuvą.
Vienas iš to įrodymų, ir manau, kad pagrindinis, yra įrašas iš parlamentaro Juliaus Sabatausko vadovaujamos specialiosios komisijos, tyrusios politinių partijų ir atskirų politikų įtaką teisėsaugai, posėdžio.
Seimo narys Kęstutis Masiulis tuomet pasakė, kad pritaria V.Valentinavičiui, kuris kišasi į teismų darbą ir daro įtaką jų sprendimams. K.Masiulis teigė, kad tai yra normalu ir jie toliau kišis į teismų darbą, vykdys teisingumą pagal konservatorius.
Yra ir daug kitų duomenų, įrodančių, kad valstybėje, kurią valdo konservatoriai, visiška netvarka. Jie specialiąsias tarnybas naudoja susidorojimams, politikams persekioti. Teismai naudojami taip, kaip reikia jiems. Yra kišamasi į bylas.
Dabar pagrindinis Lietuvos vadovas yra V.Valentinavičius, jis vadovauja A.Kubiliui. Tai yra mano nuomonė ir aš pateiksiu įrodymų. Visi viską pamatys.
Premjeras A.Kubilius yra antroje vietoje todėl, kad yra veikiamas V.Valentinavičiaus. Manau, kad dabar šie asmenys daro ir pagrindinę žalą demokratijai, o tai tikrai baigsis šio Seimo paleidimu.
Ministrė R.Juknevičienė valdo per specialiąsias tarnybas, kurių Lietuvoje yra aštuonios. Kai apsiraminsiu, pateiksiu konkrečius duomenis.
- Ką tai reiškia?
- Vakar vakare (ketvirtadienį–red. past.) aš pradėjau naują gyvenimą, todėl man reikia apie daug ką ramiai pagalvoti. Būdamas Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas, aš išsikviesiu keletą darbuotojų ir tuomet pateiksiu medžiagą.
- Ką reiškia–pradėjote naują gyvenimą?
- Seime buvo sprendžiamas mano likimas, ir galėjo atsitikti taip, kad aš būčiau turėjęs išvažiuoti iš Lietuvos. Čia man būtų uždaryti visi keliai į valstybės tarnybą, teisėsaugą.
Apkalta yra kraštutinė priemonė, kuri sugriauna žmogaus gyvenimą. Jeigu mano atveju būtų pavykusi apkalta, Lietuvoje aš dabar galėčiau būti arba verslininku, arba vairuotoju.
- Kodėl jums atrodo, kad H.Daktaras panašus į jūsų minėtą Vyriausybės trijulę?
- H.Daktaras Lietuvoje yra „išsuktas" kaip nusikaltėlių etalonas, ir tiek. Tai man tuo metu atėjo į galvą ir su juo palyginau.
Ką sako kita pusė?
O kita pusė nieko nesako. Premjeras A.Kubilius vakar visą dieną tarnybiniu telefonu neatsiliepė. Jis niekada neatsiliepia nuo tada, kai tapo premjeru. A.Kubiliaus patarėjas V.Valentinavičius vakar nerado laiko komentuoti A.Sacharuko mestų kaltinimų.
Vienintelė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė ryžosi pasiteisinti.
„Tai, ką Seime pasakė A.Sacharukas, yra didelė jo problema. Man gaila to žmogaus,–vakar „Respublikai" sakė krašto apsaugos ministrė.–Bet nesiruošiu terliotis rankų į tokį žmogų kaip A.Sacharukas. Kadangi, žinoma, taip kalbėjo parlamentaras, ar kokių veiksmų prieš jį teks imtis, matysime.
Jis norėtų, kad mane ar instituciją įžeistų, bet nesiruošiu veltis į jokias kovas ir tuo jį nudžiuginti".
Seime pasivertė lapinu
Parlamentaro mandato netekusio L.Karaliaus pareiškimas taip pat verčiantis sunerimti Lietuvos žmones. „Respublika" seimūno pareigų netekusio pono klausė: “ Ką reiškia jūsų pasakyti žodžiai, kad daugiau nebereikės veidmainiauti? Negi visą laiką (dvejus kadencijos metus) tik veidmainiavote? Įstatymų griežtumas, smaugiantys mokesčiai – rinkėjams, o gyvenimo malonumai (įskaitant gerus pinigus) – tik Seimo nariams?"
- Būdamas politiku turi daug kartų apsvarstyti kiekvieną žodį, nes kitaip tai gali pakenkti tau pačiam. Seimo narys negali visą laiką kalbėti laisvai, turi konsultuotis su viešųjų ryšių specialistais.
Politikoje, ypač mūsų Seime, žmogus susitapatina su jo senbuviais, kurie dažnai į akis sako viena, o daro kita. Net ir būdamas jaunas politikoje esi priverstas tapti lapinu. Seimo nariai kiekvieną dieną sako į televizijos kameras viena, o daro priešingai.
Kai prasidėjo apkaltos procesas, man kolegos rekomendavo susilaikyti nuo komentarų, todėl neteko pasakyti daug tikrovės neatitinkančių faktų.
A.Sacharukas kalbėjo daug ir džiaugiuosi, kad jis liko Seime, kur gali dar įvesti nors šiek tiek tvarkos tame „bardake".
Seime labai dažnai privalai būti nenuoširdus. Tai yra tikrai buvę ir man. Tačiau etikos prieš kolegas sumetimais konkrečių faktų nenoriu nurodyti.
Buvo atvejų, kai turėjau į akis žmonėms sakyti ne tai, ką galvoju. Supratau, kad tai yra normalu,–politikas privalo visada būti suktas.
- Ar priimant įstatymus balsuodavote kaip pats norite, ar kaip partija liepė?
- Moraliniais klausimais visada balsuodavau kaip širdis liepdavo. Pavyzdžiui, alkoholio kontrolės klausimais būdavau radikalus–turėjau priešingą nei partijos nuomonę.
Seime nuolat viskas vyksta nenuoširdžiai. Tik kalbama apie pareigą ir Konstituciją, o daroma dėl savo motyvų.
Esu balsavęs ir prieš savo sąžinę. Tokių atvejų ypač būta tuomet, kai dar dirbome valdančiojoje koalicijoje. Balsavau už mokesčių padidinimą muzikantams ir kitiems kūrybiniams darbuotojams. Taip dariau pats būdamas muzikantas.
Aš patikėjau A.Kubiliumi. Jis sakė, kad taip galima išgelbėti Lietuvą nuo žlugimo. O vėliau pamačiau, kad toks kelias veda į prarają. Man iki šiol skauda, kad balsavau prieš save ir saviškius–atlikėjus. Nesitikėjau, kad daryti bloga šou pasauliui mus vers šoumenas Arūnas Valinskas.
Premjeras A.Kubilius ateidavo į mūsų frakciją ar prie seniūno salėje ir tiesiai sakydavo, kaip ir už ką turime balsuoti privalomai, nes taip nurodo koalicijos sutartis. A.Kubilius atvirai darydavo įtaką mūsų frakcijai, kad ji balsuotų tik taip, kaip nori konservatoriai.
Pernai, per biudžeto priėmimą, spaudimas, kaip balsuoti, vyko visais būdais–ir iškvietus asmeniškai, ir už salės ribų. Mano kolegos, komisijų ar komitetų pirmininkai, būdavo gąsdinami, kad balsuodami ne taip, kaip liepta, jie praras savo postus.
Aš žinau, kad jeigu būčiau perėjęs į konservatorių frakciją, man nebūtų buvę jokios apkaltos.
Iš esmės Seime yra baisu. Ypač naujokui. Ką reiškia ta koalicijos sutartis? Įsipareigojimas norint išgelbėti Lietuvą.
O iš tiesų Seime yra juoda “dedovščina". Parlamentas seniai turi daugybę būdų ir metodų, kaip paspausti naujokus. Tai gana žiaurūs būdai..
Julius GIRDVAINIS