REKLAMA
REKLAMA
„Važiavom savo tempu, nerizikavom, tačiau vienos sankryžos posūkį pastebėjau kiek per vėlai. Dar bandžiau sukti, bet kliudėme šalia buvusį akmenį ir prakirtom ratą,“ – pasakoja
Rokas Baciuška.
Pasikeitę ratą sportininkai važiavo toliau ir vėl didino tempą bei mažino atsilikimą nuo lyderių. Tačiau likus kiek daugiau nei dešimt kilometrų iki finišo jie pažeidė dar vieną ratą. Kadangi atstumas liko nedidelis, jie nutarė negaišti laiko ir nestoti. Juolab, kad ir iš pažeista padanga orą prarado pamažu, tad dar buvo galima važiuoti.
„Su šturmanu pasitarėm ir nepaisant to, kad tai buvo priekinis ratas, nutarėm lėkti iki finišo. Manau rizika pasiteisino ir praradom tikrai mažiau laiko, negu sustojus ir besikeičiant ratą,“ – sakė R. Baciuška.
Lietuvis finišavo septintoje vietoje šiame greičio ruože tačiau bendroje įskaitoje išlaiko penktą poziciją, nuo lyderio atsilikdamas kiek daugiau nei pusvalandį.
„Dar niekas neprarasta, mes ir toliau stengsimės važiuoti stabiliai tarp lyderių, nerizikuosim. Tegu rizikuoja kiti,“ – po finišo sakė niekada šypsenos savo veide neprarandantis Rokas Baciuška.
Vaidotas Žala sėkmingai įveikė išbandymą kopose, bet išryškėjo techninė problema
Trečiajame greičio ruože Vaidotui Žalai ir vėl teko kovoti su kopomis, kurios šį kartą buvo ganėtinai pavojingos. Tiesa, kaip nei kvalifikacijoje, šturmanui Paulo Fiuzai lenktynininko raginti jau nereikėjo – jis drąsiai kilo ir leidosi smėlio kalnais, o „Teltonika Racing“ ekipažas finišavo 21-oje vietoje. Nuotaiką šiek tiek sugadino tik techninės problemos, dėl kurių nenorėdami įstrigti trasoje jie buvo priversti mažinti tempą.
Netoli nuo starto ekipažas dar kartą susidūrė su „X-Raid“ visureigį šiais metais kamuojančia technine problema. Važiuojant vėl išlindo šturmano pusės hidraulinė atrama, kuri pakeliui kažkur užkliuvo ir nulūžo. Apie tai abu sužinojo per vėlai, kadangi neveikė apie išsiskleidimą pranešantis daviklis.
„Išėjo taip, kad po pirmųjų 60 kilometrų netekome dešinės pusės hidraulinės kojos. Susidarė tokia situacija, kad prakirtus nors vieną tos pusės ratą būtų tekę nakvoti dykumoje. Taip ir važiavome tarsi pridėję į kelnes“, – humoro jausmo net ir tokioje situacijoje neprarado V. Žala.
Sėkmingus šuolius vadino pergalėmis
Laimei, visą greičio ruožą ekipažas įveikė neprakirtęs nė vieno rato. Anot lenktynininko, tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas – netrūko momentų, kai pašokęs nuo smėlio kalvos matydavo, kad leistis teks tarp žmogaus galvos dydžio akmenų.
„Aplenkdavome tuos akmenis milimetrų atstumu ir kiekvienas toks atvejis buvo kaip pergalė. O šuolių buvo ne vienas ir ne du. Gerai, kad viskas baigėsi tokiomis mažomis pergalėmis“, – džiaugėsi sportininkas.
V. Žala pasakojo, kad greičio ruožo pradžioje tempas buvo labai geras, tačiau netekę hidraulinės atramos pasijuto tarsi situacijoje, kurią lietuvių liaudis apibūdina paprastai – noriu, bet negaliu. Nemenkas išbandymas buvo ir didelės kopos, per kurias važiuojant matomumas buvo ribotas, o kai kurie nusileidimai – itin skausmingi.
„Oi, gavom, gavom vėl per stuburus – porą kartų trenkėmės kaip reikiant. Tos kopos – tokios suktos: persivertęs per viršų ne visada gali matyt, kas yra apačioje. Kartais ten būdavo grioviai, į kuriuos nusileisdavom su trenksmu. Tuo pačiu padainuodavom ir skausmo dainas. Kaklas kol kas dar vietoje, bet nedaug trūko, kad būtų nukritęs“, – komentavo lenktynininkas.
REKLAMA
Arūnui Gelažninkui trumpiausias greičio ruožas tapo sunkiausiu
Arūnas Gelažninkas („Husqvarna“) Dakaro trečiojo greičio ruožo pradžioje važiavo 42-as, bet vėliau padidino tempą ir pakilo iki 35-os pozicijos. Lietuvis 18 min. 4 sek. pralaimėjo etapo nugalėtojui portugalui Joaquimui Rodriguesui (2:34:41), tačiau iškovojo papildomas 4 minutes „vienišių“ klasėje bei joje toliau išlieka pirmas.
„Šiandien buvo ramesnė diena, važiavau galbūt ne taip intensyviai, kaip galėčiau. Klaidų išvengiau.“ – pasakoja motociklininkas. „Greičio ruožas šįkart pasižymėjo daug smėlio, buvo išties greitas. Galvojau apie tai, kaip neprarasti pozicijų ir buvau maloniai nudžiugintas, kai sužinojau, kad pavyko laimėti dar kelias papildomas minutes savo persvarai prieš artimiausią konkurentą.“
Anot lenktynininko, buvo sunku mėgautis važiavimu – tam trukdė šaltis, kuris nepradingo net ir greičio ruožo metu. „Tai buvo trumpiausias greičio ruožas iš visų pastarųjų dienų, bet man jis - kol kas sunkiausias važiavimas šių metų lenktynėse. Nepaisant to, norisi į viską žvelgti pozityviai: būna lengvų dienų, būna ir sunkesnių, ralis ilgas ir svarbu tinkamai paskirstyti jėgas.“ – sako Arūnas.
REKLAMA
REKLAMA
Įsibėgėjusią „ConnectPay Racing“ trijulę pristabdė jų „Mambos“ kaprizai
Nors 255 kilometrai ir neatrodė ilgas atstumas, tačiau sunkvežimių įskaitoje lenktyniaujančiai „ConnectPay Racing“ komandai jie nebuvo lengvi. Stabilų tempą rodžiusiai Vaidoto Paškevičiaus, Slavomir Volkov ir Tomo Gužausko trijulei antroje greičio ruožo dalyje teko spręsti sunkvežimio technines problemas.
Greičio ruožo pradžia nieko blogo nežadėjo. „ConnectPay Racing“ komanda smėlynus skrodė jiems įprastu tempu ir du pirmuosius kelio taškus, esančius maždaug visos distancijos pusiaukelėje, pasiekė 19-oje vietoje. Tačiau po to ekipai teko sumažinti savo tempą, mat salone trijulė pajuto visiems lenktynininkams labai gerai pažįstamą aušinimo skysčio kvapą.
Tai buvo ženklas, kad „Mamba“ visu pajėgumu važiuoti toliau nebegali. Komanda suskubo spręsti problemas. Be abejo, tai kainavo iššvaistytas minutes. Tačiau aušinimo skystis nebuvo vienintelis neraminantis dalykas - prasidėjo problemos su oro sistema.
„Startavome puikiai. Pradėjome greitą atkarpą, pabandėme pagazuoti ir viskas sekėsi gerai. Neklydome ir navigacijoje. Kadangi greičio ruožas buvo sutrumpintas, po 60 km nuo starto pasiekėme neutralizacijos tašką. Apžiūrėjome sunkvežimį. Atrodė, kad viskas tvarkoje. Po neutralizacijos nuvažiavus gal 50 kilometrų pajutome, kad salone jaučiasi aušinimo skysčio kvapas. Pavažiavę nusprendėme sustoti ir žiūrėti, kas negerai. Pamatėme, kad bėga lauk aušinimo skystis. Tiesiai ant duslintuvo.
Bandėme suremontuoti, nors įrankių per daug ir neturėjome. Nepavyko nustatyti ir tikslios vietos, pro kur tas skystis skverbiasi. Kol variklis dirba laisvais sūkiais, jokio nuotėkio nesimatė. Pabandėme paveržti pora sąvaržų. Galvojome, kad susitvarkėme, bet pradėjus važiuoti supratome, kad gedimas nedingo. Teko sumažinti tempą ir nuolat sekti variklio temperatūros rodmenis.
Tačiau likus šešiolikai kilometrų gedimas atsirado ir oro sistemoje. Oras pradėjo eiti lauk. Pasisekė, kad pagrindiniai sunkvežimio „organai“, kurie aptarnaujami oru, vis dar veikė. Tai yra stabdžiai ir sankaba. Finišą pavyko pasiekti. Dabar važiuojame į bivaką ir mechanikams parduosime „Mambą“. Reikės spręsti tiek aušinimo skysčio, tiek oro problemas“, - sakė Vaidotas Paškevičius.
Gedimų kamuojamas „Tatra“ sunkvežimis šiandien komandą į finišą atvežė preliminarioje 24-oje pozicijoje. Vaidotas Paškevičius sakė, kad jei ne problemos, greičio ruože buvo galima laikyti puikų tempą. Nepaisant keblumų, po trijų greičio ruožų komanda išliko 15-oje vietoje tarp sunkvežimių
„Šiaip labai smagus greičio ruožas. Gal 30 ar 40 kilometrų važiavome kartu su komandos draugu Alberto. Kopose laikėme labai gerą tempą. Kadangi buvo daug kopų, labai platu, tikrai smagiai važiavosi. Dabar reikia koncentruotis rytojui. Laukia dar viena sunki diena“, - pasakojo Vaidotas Paškevičius.
Dakaro „klasikai“ prisipažino padarę strateginę klaidą
Šiandien Dakaro maratono etapą sėkmingai pasiekė „Dakar Classic“ įskaitoje dalyvaujantiis „Heston Airlines“ ekipažas. Valdas Valiukevičius ir Paulius Kavaliauskas džiaugėsi, kad jų automobilis po variklio remonto sėkmingai važiuoja. Tačiau sykiu atviravo, kad padarė strateginę klaidą pasirinkdami klasę. „Dakar Classic“ grupės mašinos skirstomos į tris klases H1, H2 ir H3. Paskutinėje gali startuoti tik patys naujausi klasikiniai automobiliai. 1987 metais pagaminta lietuvių „Toyota BJ 71“ galėjo būti registruojama H1 arba H2 kategorijoje. Šių kategorijų greitis irgi skiriasi apie 10-15 procentų.
„Pasirinkome H1 klasę dėl to, jog pernai dauguma pirmojo dešimtuko lyderių važiavo šioje kategorijoje, - pasakoja Valdas Valiukevičius. - Jos dalyvių greitis truputį mažesnis, vadinasi, gali padaryti mažiau klaidų ir pataupyti automobilį. Tačiau, pasirodo suklydome ir dėl to kentėsime visą maratoną. Nes pirmiausiai startuoja H3, po to H2 ir tik po to H1 kategorijos dalyviai. Tad, pirmą dieną užėmę 27 vietą bendroje įskaitoje ir 10 H2 klasėje, būtume startavę 18 vietoje, nes H3 kategorijoje yra tik 8 dalyviai. O H2 kategorijoje lenktyniauja apie 60 mašinų. Tad mums teko startuoti apie 78 vietoje, po visų H2 ir H3 klasių.
Ir taip bus viso maratono metu. Po 70 mašinų trasa būna labai sugadinta ir tenka kankinti automobilį giliose smėlio provėžose. Žinoma, tai atsiliepia ir rezultatui. Tačiau Dakaras yra Dakaras. Lengvų dienų čia nebūna. Tą jau esu patyręs ne vieną kartą. Kaip bebūtų, judėsime į priekį ir kovosime dėl paties geriausio rezultato. Man didelis malonumas vairuoti legendinį Lietuvos automobilį legendiniame maratone.“
Organizatoriai žada iššūkių įvairovę
Kalbėdamas apie rytoj laukiantį greičio ruožą, kuriame organizatoriai žada daugiau akmenų, ir potencialius T1+ klasės automobilio pranašumus jame, B. Vanagas nesidžiaugė iš anksto ir kalbėjo, kad kokia bus trasa tokia ir važiuos – pasirinkimo čia nėra: „Pamatysim. Su dideliais ratais irgi gali prisižaisti, dar ne iki galo žinau, ką gali šie ratai.“
Rytoj dalyvių laukia pats ilgiausias šio Dakaro greičio ruožas – teks įveikti net 465 sportinius kilometrus ir 242 kilometrus pervažiavimuose. Dakaro maršrutas sukasi į Pietų pusę ir, pasak organizatorių, ilgiausia diena kol kas atneš didžiausią iššūkių įvairovę. Laukia greiti pirmieji du šimtai kilometrų, o vėliau lenktynininkus pasitiks įvairių dydžių kopos.
REKLAMA
REKLAMA
