Daiva Tamošiūnaitė-Budrė prisipažino, kad siekti europarlamentarės mandato paskatino žmonių parodytas pasitikėjimas.
Dukrai laiko negailės
− Balotiravotės į Seimą, tačiau atsisakėte parlamentarės mandato. Sakėte, kad šį sprendimą lėmė rimtos šeiminės priežastys. Kaip vertinate savo siekį tapti Europos Parlamento (EP) nare? − „Balsas.lt savaitė“ paklausė D. Tamošiūnaitės-Budrės.
− Tuo metu atsisakyti Seimo nario mandato paskatino šeiminės priežastys. Siekį tapti EP nare vertinu kaip sveiką žmogišką ambiciją ir norą nenuvilti tų, kurie man buvo suteikę mandatą Seime. Buvau pasirengusi dirbti mūsų žmonių labui, dabar esu pasiryžusi atstovauti šaliai dar plačiau. Manau, kad net būdama tik viena iš dvylikos mūsų šalies atstovų rasiu būdų pasiekti Lietuvai reikšmingų sprendimų.
− Ar dalyvavimas politikoje nekenkia šeimos santarvei ir harmonijai?
− Jaučiu, kad ramūs vakarai tik šeimoje jau tampa geidžiamu, bet sunkiai įgyvendinamu dalyku. Tačiau bent jau dukrelei negailime dėmesio ir kiekvieną laisvesnę minutę tiek aš, tiek vyras Dainius atiduodame jai. Kadangi abu esame gana ambicingos asmenybės, stengiamės susibalansuoti. Manau, kad Dainiaus darbas Seime ir einamos svarbios pareigos bei mano sprendimas išmėginti jėgas rinkimuose į EP bus toks bandymas.
− Jei būsite išrinkta, teks daug laiko praleisti Briuselyje, įvairiose kelionėse. Anksčiau esate sakiusi, jog jūs − namų žmogus. Ar toks gyvenimo būdas jums artimas, ar nenukentės šeimos interesai?
− Mudu tai suprantame, daug apie tai kalbėjomės. Šeimos interesai, įvykus tokiam gyvenimo posūkiui, nukentėtų nedaug. Didžiausias smūgis laukia dukrelės Adelės. Dėl jos, manau, mudu pasistengsime darbotvarkę susidėlioti taip, kad kiekvieną nuo darbo liekančią minutėlę galėtume praleisti kartu.
− Jūsų pakilimas rinkimų į Seime sąraše iš 74 į 11 vietą buvo fenomenalus. Ar toks žmonių pasitikėjimas padarė įtaką jūsų gyvenimui? Kaip jis pasikeitė po 2008 metų Seimo rinkimų?
− Toks žmonių pasitikėjimas tikrai paveikė. Tai buvo didžiulis mano iki šiol nuveiktų darbų įvertinimas. Atsirado naujų idėjų, naujų planų, daugiau drąsos. Atsisakiusi mandato Seime, jaučiau sąžinės graužatį. Tai ir paskatino dalyvauti EP rinkimuose.
Politikoje nenuobodu
− Dirbote televizijos laidų ir renginių vedėja, tai labai dinamiškas kūrybinis darbas. Ar po tokios veiklos politika neatrodo nuobodus užsiėmimas, ar nedvelkia rutina?
− Nesu iš tų, kurie gviešiasi lyderio pozicijų. Man tai niekada nebuvo įdomu. Tačiau politikoje matau didelį potencialą kurti. Kalbu ne apie kūrybą tiesiogine žodžio prasme, bet apie sugebėjimą pritaikyti savo patirtį, derinant piliečių ir valstybės interesus, įtikinant kitus tautos (ir tautų) atstovus palaikyti vieną ar kitą idėją. Kurti norėjau visada, o vadovauti ne.
− Pernai viename interviu sakėte, kad kitais metais ruošiatės su vyru užsiimti jogą. Ar planas pavyko?
− Deja, kol kas tai liko tik svajonė. Politika taip pakeitė mūsų gyvenimą, kad laisvalaikį turime tausoti kiek įmanoma. Ir mudviejų su vyru norai sutampa – daugiausia laiko stengiamės praleisti visi trys su dukrele Adele.
Prancūziškas stilius
− Kokią vietą jūsų gyvenime užima prancūzų kalba, frankofoniška kultūra? Ar neapleidote prancūzų kalbos?
− Frankofoniška kultūra įaugusi į mano sielą. Net mano balsą ir šiltą bendravimo manierą kažkas kartą pavadino prancūziškais. Šiuo metu prancūzų kalbos žinias ir domėjimąsi prancūzų kultūra laikau dideliu pliusu, nes ši kalba EP yra viena iš pagrindinių kalbų.
− Koks šiandien jūsų gyvenimas, kokie darbai, projektai, be EP rinkimų, laukia? Ar išvysime jus televizijos ekrane?
− Šiuo metu televizijoje garsinu filmus ir rengiu medžiagą knygai, į kurią žadu sudėti per šešerius metus laidoje parodytas įdomiausias istorijas. Patikėkite, ne viena jų galėtų tapti puikiausiu filmo scenarijaus pagrindu. Kūrybinių planų televizijoje irgi turiu. Tiktai televizijų planai nežinomi.
− Filmavotės „Nereikalinguose žmonėse“. Ar skalsi kino aktoriaus duona?
− Tai buvo visiškai nauja patirtis. Tikrame kine save išbandžiau pirmą kartą, nors kinu domėjausi dar nuo mokyklos laikų. Filme „Nereikalingi žmonės“ vaidinau blogiuką, kurios būdas visiškai neatitiko manojo. Tačiau filmo režisierius Maris Martinsonas pasakė, kad taip gal netgi įdomiau.
Taip ir atsitiko. O tai, kad sulaukiau nemažai pagyrimų, mane labai pradžiugino, vadinasi, pirmasis bandymas nebuvo beprasmis.
