Lietuvos žmonėms ištark kelis žodžius – gėjus, pedofilas ir prasidės nevaldoma reakcija. Kodėl homo sapiens kartais tampa nemąstančia ir nevaldoma minia, pakeliui trypiančia moralę ir teisę?
Išvirkščias demokratijos supratimas
Vadinamasis pedofilijos skandalas tapo ne tik visuomenės susitelkimo ir demokratijos simboliu. Taip, jis įrodė, kad gindami savo nario ar narių gerovę žmonės gali susitelkti protesto ar palaikymo akcijoms, gali drąsiai išreikšti nuomonę, net jei ji – apie aukščiausius valdžios pareigūnus. Tačiau žmogaus teisių prasme spalio penktosios skandalas tapo tikra bakchanalija ir visuotinio žmogaus teisių trypimo orgija. Štai “iks” televizija anonsuoja laidą, kurioje ketina pranešti, kad vienos iš neva prievartautų mergaičių sutrikusi raida. Ir niekam nė motais, kad taip kalbama apie asmenį, kuris galbūt nukentėjo patyręs prievartą. O pamėginkime silpnapročiu ar turinčiu psichikos problemų viešai pavadinti kaimyno vaiką. Normaliomis (tai yra ne masinio pamišimo) sąlygomis, normalioje valstybėje kaimynas mums pateiktų tokį ieškinį už šmeižtą ar žinių apie asmens sveikatos būklę paviešinimą, kad kitąkart prieš išsižiodami labai gerai pagalvotume. Jei per televiziją matome, kaip internetinės svetainės su nepilnametės neva pedofilų aukos liudijimu kūrėjas tikina, kad jo kūrybos vaisių matė bei neišreiškė prieštaravimų dėl svetainės turinio teisėja dirbanti moteris, normalioje visuomenėje pirmiausia iškiltų programuotojo ir teisėjos atsakomybės klausimas. Normalioje visuomenėje žmonės nespaus prezidento įsikišti į bylos tyrimą ir padėti “susodinti visus pedofilus”.
Prezidentei – politiniai dividendai
Nei visuomenė, nei prezidentas neturi teisės daryti įtakos teismui ar ikiteisminiam tyrimui, priešingu atveju tai gali būti įvertinta kaip spaudimas.
Prisiminkime garsiąją Audriaus Butkevičiaus bylą prieš Lietuvą, kurioje Europos žmogaus teisių teismas pripažino nekaltumo prezumpciją buvus pažeistą. Mat iki paskelbiant teismo nuosprendį tuometinis Seimo pirmininkas V. Landsbergis neatsargiai pareiškė neabejojantis, kad pareiškėjas “paėmė kyšį” bei žadėjo “nusikalstamas paslaugas”. Strasbūro teismas šiuos žodžius palaikė „valstybės pareigūno pareiškimais dėl pareiškėjo kaltės, kurie skatino visuomenę tikėti jo kaltumu ir suformavo nuomonę dėl faktų anksčiau, negu juos įvertino kompetentingos teisminės institucijos“.
Koks protingas šalies vadovas lips ant to paties grėblio? D. Grybauskaitė, suprantama, pasielgė išmintingiau. Ji dvigubu nužudymu įtariamo asmens gerbėjams bei artimiesiems neprižadėjo, kad byla bus išspręsta būtent taip, kaip jie tikisi, ir viešai nepareiškė savo nuomonės dėl konkrečių asmenų kaltumo. Užtat patarėjui nurodžiusi priimti policijos ieškomo D.Kedžio artimuosius užsidirbo papildomų politinių dividendų iš “naujojo Tado Blindos” gerbėjų. Ir, žinoma, prižadėjo domėtis byla ir rūpintis, kad jos tyrimas nestrigtų. (Tačiau niekas neprižadėjo, kad už grotų atsidurs būtent tie asmenys, kuriuos žiniasklaida ir visuomenė nuteisė pirmiau už teismą, kaip ir negarantavo, kad iš viso bus ką pasodinti į kaltinamųjų suolą). Ir, regis niekam neužkliuvo, kad jau pirmosiomis valandomis po dvigubos žmogžudystės žiniasklaida paskubėjo visus įtikinti, kad šaudė – D. Kedys, o vaikus išnaudojo trys garbingi vyrai, padedami Kedžio buvusios gyvenimo draugės.
Kėdžių braškėjimo metas
Šis skandalas neypatingas tik viena prasme: jis įvairioms jėgoms atvėrė kelius susidoroti su nepatogiais pareigūnais. Panašiai nutinka beveik po kiekvieno didesnio visuomenės ar bent jau žiniasklaidos sujudimo. Ar atsistatydins šalies generalinis prokuroras, Vaikų teisių kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė? Tai, regis, svarbiausi klausimai, šiandien jaudinantys Lietuvos visuomenę. Kas galėtų paneigti, kad pedofilijos koziris nėra naudojamas neviešuose politiniuose žaidimuose? Kai kurie duomenys leidžia manyti, kad R. Šalaševičiūtė – socialdemokratams artimas žmogus. O dešiniosios jėgos jau senokai patyliukais klibino pagrindinės šalies vaikų teisių gynėjos sosto kojas.
Informacija pamąstymui
Duodamas interviu vienam šalies dienraščių, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto narys psichiatras Dainius Pūras teigė: “Didžiausią pavojų matau tame, kad Lietuva jau seniai nusprendusi, kas kaltas. Sunkiai įsivaizduoju, kaip tokiomis sąlygomis gali būti atliktas objektyvus tyrimas. Labai didelė galimybė, kad bus daromas spaudimas tyrimo rezultatams ir psichiatrų ekspertų išvadoms”. Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas puse lūpų prasitarė netvirtinantis, kad šaudė – D. Kedys. Jis taip pat paneigė spaudoje pasirodžiusius pranešimus, neva ekspertai nustatė, kad D. Kedžio dukra apie patirtą prievartą nemelavo. Mūsų šaltinių teisėsaugoje duomenimis, ši byla gali pateikti dar daug siurprizų. Nepatvirtintais duomenimis, ekspertai nustatė, kad viena iš bylos nukentėjusiomis paskelbtų mergaičių nebuvo prievartauta.
Kaip buvo iš tikrųjų, atsakys teisėsauga. Pateiksiu pavyzdį, kaip bėgant laikui keitėsi mažylės parodymai. Naujausiose „filmo“ versijose mergaitė pasakojo apie ją neva seksualiai išnaudojusius ar tvirkinusius tris negerus dėdes.
Tačiau iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, matyti, kad mažosios ankstesni pasakojimai skambėjo kitaip. Ankstesnėje versijoje tebuvo vienas blogas dėdė, o viena įdomesnių pasakojimo detalių – raudonos spalvos kremas, kuriuo dėdė neva tepliojo auką. Ar turėtas omenyje vyriškas fiziologinis skystis? Tačiau kodėl tokia jo spalva?
1 : 0 minios naudai?
Požymių, kad bylų tyrėjai galėjo pabūgti visuomenės spaudimo, jau esama. Antai Vilniaus apygardos prokuratūra vieną dieną teismo prašė laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo Drąsiaus Kedžio dukros laikinoji globa suteikta jo seseriai Kauno apygardos teismo teisėjai. Prokurorai teigė maną, kad nukentėjusiąja laikomai mažametei šiuo metu turi būti skiriama ne artimo žmogaus, o institucinė globa. Tačiau netrukus apygardos prokuratūros vadovas R. Jancevičius šį savo prašymą atšaukė. Beje, pareiškimą Kauno apygardos administraciniam teismui prokuroras įteikė pirmadienį popiet, tačiau nuo šio prašymo nagrinėjimo nusišalino visi teismo teisėjai. Tai nenuostabu: nebe pirmą savaitę visuomenėje netyla susidomėjimas bylos tyrimu ir jos eiga, o internete pasirodžius menkiausiai naujienai apie bylą pasipila šimtai komentarų. Ar visuotinio spaudimo sąlygomis atsirastų pareigūnas ar politikas, kuris išdrįstų suabejoti įvykių versija, kurią visuomenė laiko aksioma? Juk priėmęs su šia versija nesiderinantį – net jei ir teisingą – sprendimą jis po įstaigos langais gali išvysti plakatais mojuojančią minią: “Lauk pedofilų globėjus”.
Laukiame linčo teismų?
Arūnas Marcinkevičius, advokatas, buvęs ypatingai svarbių bylų tardytojas:
„Jeigu pripažintume visuomenės teisę „spausti“ teisėtvarką ir teismus, tai gal pasakę "a", pasakykim ir "b", tai yra leiskime visuomenei pačiai vykdyti ir teisingumą? Ir taip netrukus pasiektume, kad Lietuvoje įsigalėtų linčo teismai. Objektyvus bylų ištyrimas spaudimo sąlygomis neįmanomas. Prisiminkime, kad mergaitė teisėsaugos sprendimu buvo atskirta nuo abiejų suinteresuotų bylos baigtimi pusių (mamos ir tėvo šeimos) ir patalpinta i vaiko raidos centrą iki bylos išsprendimo. Tačiau netrukus mažutė mergaitė atiduodama globoti kam? Ogi įtariamojo artimiesiems, tai yra žmonėms, vargu ar nesuinteresuotiems bylų baigtimi. Kas galėtų paneigti, kad tai nebuvo visuomenės spaudimo pasekmė? Nedovanotinas išankstinės nuomonės skleidimas, kad neva vienas žmogus - žudikas, kiti neva - pedofilai. Kai tam tikrų nusiskundimų turintis ligonis kreipiasi į gydytoją, specialistas pirmiausia pasiūlo atlikti nuodugnius sveikatos tyrimus ir tik tada jis gali diagnozuoti ligą. Šiuo atveju pareigūnai, dalis žiniasklaidos, bylos eiga suinteresuoti asmenys nepateisinamai paskubėjo ir paskelbė menamas "diagnozes" be pakankamai išsamaus tyrimo. Teisinėje valstybėje visuomenė neturėtų toleruoti šitokių reiškinių, o juolab jų skatinti“.
Bylų vilkinimas – žala visuomenei
Kęstutis Čilinskas, advokatas, Jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas, žmogaus teisių gynėjas : „Vadinamame pedofilijos skandale galima įžvelgti keletą aspektų. Teisinėje valstybėje neleistina daryti spaudimą teismui, kuris nagrinės bylą. Deja, daug kas to nepaiso, įskaitant pačią prokuratūrą, kuri labai dažnai, o ypač rezonansinėse bylose, iš anksto dar prieš teismą paskleidžia savo versijas, kurios avansu suformuoja visuomenės nuomonę. Teismui iš anksto suformuota ir nuomonė, kas turėtų būti nuteistas dėl teisėjo ir dar vieno žmogaus nužudymo.
Kad nekiltų visuomenės protestų, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato, kad byla turi teisme atsidurti per kuo trumpesnį laiką. Deja, Lietuvos prokuratūros vadovybė laikosi pozicijos, kad ikiteisminis tyrimas turi būti toks pat ilgas kaip buvo sovietinis "parengtinis tardymas", kurio metu iš esmės ir vykdavo teisingumas. Teismai anuomet tik formaliai išnagrinėdavo bylą”.
