Lietuvoje vis populiarėjančios dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – Aš“ ne tik aplankys tolimiausius Lietuvos miestus ir miestelius, bet ir kirs kaimynų lenkų bei latvių sienas.
Ketvirtadienį įžanga į kitą savaitę prasidedantį festivalį taps Vilniaus mokytojų namų svetainėje rengiama vieša diskusija „Dainuojamoji poezija Lietuvoje: iššūkiai ir sunkumai“.
Spalio 19-24 dieną kasmet didėjančiai dainuojamosios poezijos klausytojų auditorijai koncertus surengs daugiau nei 30 Lietuvos atlikėjų: aktoriai, režisieriai, bardai Gediminas Storpirštis, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, Kostas Smoriginas, Giedrius Arbačiauskas, rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis, grupės „Stipriai kitaip“, „Liūdni slibinai“, „Atika“ ir kiti publikos pripažinti muzikantai.
Šiais metais į festivalį pristatyti savo kūrybos atvyksta gausus autorių ir atlikėjų iš 13 užsienio šalių būrys. Ryškiausi festivalio svečiai – nuotaikingas jungtinis projektas iš Ekvadoro, Argentinos ir Vokietijos.
Trečią kartą festivalyje „Tai – Aš“ dalyvausiantis Denis McLaughlinas iš Šiaurės Airijos pastebi: „Ryškiausias prisiminimas iš mano ankstesnių pasirodymų Lietuvoje – žmonių veidai, kuriuose spindėjo dėkingumas ir meilė kitos kultūros muzikai. Nepamiršiu jaunų žmonių entuziazmo ir plojimų bei šypsenų brandžių klausytojų veiduose. Į Lietuvą mane traukia „dvikova“ tarp auditorijos ir atlikėjo“ kurioje abi pusės yra laimėtojos“.
Nors dainuojamosios poezijos žanras šalyje populiarėja, festivalio rengėjai svarsto, kiek valstybei reikalingas šis žanras ir kodėl visi dainuojamosios poezijos projektų rengėjai nuolat susiduria su nepaaiškinamu ignoravimu bei finansiniais-organizaciniais sunkumais.
Pasak festivalio organizatorių, šiais metais iš valstybės biudžeto aštuoniems dainuojamosios poezijos projektams skirta vos 50 tūkst. litų, nors didelė dalis visuomenės akivaizdžiai mato, kad Lietuvoje kiekvienais metais daugėja ne tik dainuojamosios poezijos festivalių („Tai-Aš“, „Akacijų alėja“, „Purpurinis vakaras“, „Senamiesčio žiogas“ ir kt.), bet ir jos klausytojų.
Festivalio vadovo Juozo Žitkausko teigimu, dainuojamoji poezija yra dvasią maitinanti vitaminų dozė, itin reikalinga šiandienos negatyvių aktualijų išvargintai visuomenei. „Melodinga bardų kūryba, remdamasi turtingais mūsų kultūros klodais, nuramina žmogų, padeda išgyventi šį sunkų, permainų kupiną laikotarpį“, – tikina J. Žitkauskas.
