Pirmą kartą duris atvers „Moterų seklyčia“, kurioje apsilankiusieji daugiau sužinos apie tautinį kostiumą ir kaip pagal liaudies tradicijas pasirūpinti savo išvaizda. „Vyrų kalvėje“ vyks žinių ir gebėjimų mainai įvairių namų ūkio darbų, medžioklės, aludarystės ir kitų „vyriškų“ veiklų srityse, o „Žolynų darže“ atsiskleis žolelių galios. Vidurdienį „Laidmės juosta“ kvies dainomis ir muzika apjuosti Vilnelę iš abiejų krantų, papuošti ją vainikais. Visus Folkloro dienos renginius sujungs deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema.
„Norime, kad ši diena primintų mūsų tautos šaknis, iš kurių išaugome. Mūsų kultūra pilna ženklų, parodančių kaip kurti ir turtinti savo gyvenimą, kaip sėkmingai išpildyti likimą, kurį anot senųjų tikėjimų lėmė baltų deivė Laima, besirūpinanti žmogumi nuo pat gimimo. Tad šiemet visiems ir kiekvienam linkėdami sėkmingos gyvenimo kloties šventę skiriame būtent laimės paieškoms“, - sako Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovė Vida Šatkauskienė.
Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės simboliniu susitikimu „Prie Laimės stalo“. 10 val. į sostinės Katedros aikštę visi šventėje dalyvausiantys kolektyvai suneš po savo krašto duonos kepalą, ir tai taps gyva visą dieną trunkančia ekspozicija. Po šios apeigos senosios lietuvių dainos, šokiai, papročiai, amatai ir tradiciniai valgiai pasklis pagrindinėse Vilniaus erdvėse – Katedros aikštėje, Gedimino kalno papėdėje, Bernardinų sode, kur įsikurs „Laimos dvaras“. 14 val. visi bus pakviesti „Laisvės keliu“ pakilti į Gedimino kalną, į renginį, skirtą istorinei Lietuvos laisvės kelio atminčiai – nuo valstybės kūrimosi iki šių laikų nepriklausomybės atkūrimo. Šventę vainikuos koncertas – vakaronė Katedros aikštėje „Laimei vartus atkėlus...“, priminsiantis svarbiausius laimingo žmogaus gyvenimo pradus. Jo metu bus padalinta iš visos Lietuvos suvežta duona.
Pagrindinėse scenose vyks teminiai kolektyvų pasirodymai: „Skalsos aruodai“ bus skirti ūkio sėkmei, „Meilės klėtis“ – meilės ir vedybų papročiams, „Laimūs namai“ – namų, įkurtuvių, krikštynų tradicijoms, o „Gegutės sodas“ – deivės Laimos apraiškoms gamtoje ir gyvenime. Bene visoje Folkloro dienos erdvėje žiūrovai bus kviečiami aktyviai įsijungti į bendrą dainavimo, žaidimo, šokio laimės sūkurį.
Visų šventės dalyvių lauks speciali pramoga – „Laimės takas ir šulinys“. „Laimos dvare“ bus išdėstyti sumanumo, žinių, judrumo, kitų gebėjimų patikrinimo, užduočių bei varžytuvių taškai, kuriuos perėjus ir atlikus užduotis bus galima laimėti prizus. Mėgstančiųjų karšto garo malonumus lauks „Laimos pirtis“ – įrengtame senovinės pirties kieme bus galima išgirsti apie jos tradicijas ir procedūras.
Apmąstyti gyvenimą ir vertinti tai, ką turime dabar, džiaugtis buvimu savo namuose kvies net 320 folkloro kolektyvų ir daugiau nei 200 amatininkų iš visos Lietuvos. Kartu su jais pasirodys ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų iš Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos bei Rusijos Karaliaučiaus ir Karelijos regionų. Šiemet kaip niekada daug dalyvaus šeimų ansamblių, į kolektyvus plūstejusio jaunimo ir net vyrų.
Šiemet pirmą kartą su dainų švente sutaps ir tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, vyksiantis liepos 1-6 dienomis. Liepos 4 d. jis įsilies į didįjį Folkloro dienos renginį. „Svečiai, o šiuo atveju dar ir iš tolimų kraštų, remiantis mūsų tradicijomis, taip pat neša laimę“, - sakė V. Šatkauskienė.
Lietuvos dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje ištars „Čia – mano namai“. Šventė taip pat pakvies dalyvauti įvairiose pramogose, išbandyti senuosius amatus. Birželio 28 d. Kaune, Dainų slėnyje, vyks Dainų šventės 90-mečio minėjimas.
Folkloro diena „Laimužės lemta“, sostinės Bernardinų sode ir Pilių teritorijoje Vilniuje liepos 4 d., nuo 10 val.
