Dainų šventės Folkloro diena „Laimužės lemta“ prasidės 10 val. simboliniu duonos sunešimo ritualu Katedros aikštėje. Ši diena pripildys sostinę senųjų tradicijų, užlies liaudies dainų melodijomis. Programą praturtins susitikimai su išmintimi besidalinsiančiais tradicijų žinovais ir etninės kultūros tyrinėtojais, o įdomios patirties suteiks liaudies amatų meistrai. Net šeši tūkstančiai šventės dalyvių Katedros aikštės, Gedimino kalno ir papėdės, Bernardinų sodo scenose, aikštelėse, kiemeliuose koncertais, mokymais, pokalbiais, žaidimais padės atpažinti įvairius laimės pavidalus. Visus Folkloro dienos renginius sujungs deivės Laimos globojama likimo ir laimės tema. Kartu su Lietuvos folkloro kolektyvais ir amatų meistrais pasirodys ir 10 užsienio lietuvių kolektyvų. Programą vainikuos 19 val. prasidėsiantis koncertas-vakaronė „Laimei vartus atvėrus...“ Katedros aikštėje.
Penktadienio pavakarę, 18 val. pakvies kanklių koncertas. Jo metu per 600 geriausių Lietuvos kanklininkių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei regionų džiugins gerai žinomomis liaudies melodijomis ir naujais kūriniais. Liepos 4 d. sostinės Šv. Jonų bažnyčioje vyksiančio pasirodymo metu kanklininkės ne tik virpins kanklių stygas, bet ir stebins netikėtais sąskambiais: plos, bels akmenukais ir lazdelėmis ar pliaukšėdamos liežuviu atkartos skrabalų tembrą. Senąsias kanklių melodijas atliks tradicinių kanklių ansambliai: Prienų rajono Skriaudžių kultūros namų ansamblis „Kanklės“, Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, Utenos rajono Užpalių rajono Užpalių kanklininkių stovyklos „Skambantys kankleliai“ ir Mažeikių stovyklos „Lai skamba žemaitiškos kanklės“ dalyviai.
Dienos kulminacija taps 22 val. sostinės Valdovų rūmų kieme vyksianti išskirtinė premjera. Per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Čia bus originaliai pristatyti net 56 septynių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumai, puošti rekonstruotais juvelyriniais dirbiniais ir odiniais aksesuarais, nuo žiedo ant mažojo piršto iki tam tikrai genčiai būdingo apavo. Kiekvienos genties kolekcijoje – 4 merginų ar moterų ir 4 vyrų kostiumai, dėvėti skirtinguose regionuose, skirtingais amžiais ir metų laikais. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga sukurtas įspūdingas, vėjo žarstomu smėliu, vandeniu ir rūku apsuptas, ugnimi alsuojantis pasirodymas, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.
Vilniečiai ir miesto svečiai informacijos apie Dainų šventės renginius gali gauti Katedros aikštėje šalia Gedimino paminklo iki liepos 5 d. nuo 10 iki 19 val. veikiančioje informacijos palapinėje. Čia mobiliojoje „Ticketpro“ bilietų kasoje prekiaujama bilietais į šventės renginius, taip pat galima įsigyti autentiškais raštais puoštų šventės suvenyrų – nuo raštuotų marškinėlių ir kojinių iki tautine juostele puoštų skrybėlių ir austinių tautiniais raštais puoštų krepšių. Organizatoriai primena, kad skėčių į mokamus, atvirose vietose vykstančius Dainų šventės koncertus įsinešti negalima.
Dainų šventė – svarbiausias šalies kultūros įvykis, jungiantis visas kartas ir visus žmones, stiprinantis šalies tapatybę ir garsinantis jos vardą pasaulyje. Šalies tautines dainas, šokius, ansamblių, pučiamųjų orkestrų, kanklių muzikos ir teatro programas, amatus pristatantys atlikėjai 2014 m. liepos 2–6 d. Vilniuje taria „Čia – mano namai“.
