Vienas didis žmogus yra išsakęs pranašiškus žodžius: esą kūrybingą, genialumu pasižyminčią asmenybę šeiminio gyvenimo rutina gali ir nužudyti. Kaip yra iš tikrųjų, klausiame neseniai skaudų išsiskyrimą išgyvenusios dainininkės SATI, kuri po ilgesnės pertraukos vėl sužibo ant didžiosios muzikos scenos, paruošusi dainą nacionaliniam “Eurovizijos” konkursui.
“Užauginti vaiką, manau, kur kas svarbiau, negu kelis hitus sudainuoti, - sako dainininkė, taip ir neišmokusi savęs po lygiai paskirstyti motinystei ir karjerai. - Vaikų auginimas man yra pats rimčiausias darbas, kuriam negailėdama paskyriau visas savo dienas ir naktis. Norėjau matyti, kaip auga mano vaikai, nenorėjau iš auklės išgirsti, kokį žodį jie ištarė šiandien”. Tad abiejų savo sūnų į darželį neleido, jų auklėjimu rūpinosi pati. Nors visuomenėje, jos pastebėjimais, nėra labai vertinamas toks motinos pasiaukojimas ir atsidavimas, ne kartą yra girdėjusi sakant: “Ai, nieko ji neveikia, tingi dirbti, tai ir gimdo vaikus”.
Tad po ilgesnės pertraukos, paauginusi vaikus, dainininkė grįžo į mūsų didžiąją muzikos sceną - nacionaliniam “Eurovizijos” konkursui pristatė savo dainą kartu su atlikėju Tapana (muzikinis projektas “Agama” - “Field of Kings”). Atsidūsta, kad “Eurovizijos” konkursas atima labai daug jėgų ir energijos, be to, tenka susidurti su kitų priešiškumu, atsiranda ir šioks toks nervingumas, dėl to sulaukiama, kaip pačiam atrodo, ir ne visai teisingų vertinimų. “Kartais pagalvoju: ir kas čia mane nešė? Tačiau muzika vis dėlto užima labai svarbią mano gyvenimo dalį”, - žaviai šypsosi dainininkė.
Draugas - patarėjas
Beje, kai viename renginyje juodu su Tapana buvo nufotografuoti drauge, pasigirdo intriguojančių kalbų apie esą užgimusius Sati jausmus simpatiškam vyriškiui. Tačiau pačią atlikėją tokios kalbos linksmina: “Labai juokiamės internete perskaitę, kad esame pora ir dabar jis man išmuš visus tuos krišnaizmus”. (Šypsosi.) Juodu buvo pažįstami ištisus penkiolika metų, tik tuomet nematė būtinybės kartu bandyti kurti, nors, prisipažįsta, būta visokių minčių. “Prieš porą metų išsikalbėjome, kad panašiai jaučiame muziką ir netgi atitinka mūsų kūrybiniai sumanymai, taip pat mus vienija ir gyvenimiška filosofija. Daugeliu atvejų jam jaučiuosi dėkinga. Mus sieja stiprus draugų ryšys - jis man kaip patarėjas tiek dvasine prasme, tiek iš vyriškosios psichologijos pusės. O tai be galo didelė parama”, - apie paslaptingai užgimusį duetą santūriai šypsodamasi pasakoja dainininkė.
Laisvalaikis - kūrybai
Sakoma, kad geros ir prasmingos dainos paprastai gimsta tik iš didelės kančios, kad kuo menininkas daugiau patiria gyvenime sunkumų ir negandų, tuo perteikia prasmingesnes menines formas. Su šiuo teiginiu Sati sutinka tik iš dalies: “Dainos gimsta ne tik iš kančios. Juk kai įsimyli, tai irgi yra savotiška kančia. Irgi savotiškai skatina kūrybą. Nuo paauglystės įsivaizdavau, kad meilė būtinai turi būti kankinanti. Tad ir dainos man visąlaik gimdavo tik iš kančios. Tik iš pradžių ta kančia buvo kiek kitokia - ne iš meilės, o išgyvenant dėl sumaterialėjusios visuomenės, nusigręžimo nuo dvasinių vertybių”. Sako, dabar, gyvenant be vyro, atsirado daugiau laiko kūrybai: “Tiesiog anksčiau buvau visa atsidavusi šeimai - tiek laisvalaikis, tiek kasdienybė priklausė jiems. O dabar visas mano laisvalaikis tenka kūrybai”.
Anksčiau Sati išeidavo kurti dažniausiai tik naktį, kai užmigdavo visa šeima. O miegoti nueidavo tik paryčiais, šiek tiek nusnūdusi vėl keldavosi kartu su jaunėliu, skubėdavo ruošti pusryčių. Tad nieko keista, kad po kurio laiko pajuto pirmuosius depresijos požymius - pasidarė kur kas nervingesnė ir jautresnė, į viską pradėjo reaguoti gerokai aštriau. “Rutina žiauriai žudo, - prisipažįsta Sati. - Juk kuriant neįmanoma pasislėpti po stikline siena. Vis tiek vaikai ateis ir ims “belsti” į tą stiklą. (Šypsosi.) Kartais, atitrauktas nuo kūrybinių darbų, suirzti, tačiau supranti, kad rūpintis vaikais yra tavo pareiga ir begalinė meilė: tu turi! Tu privalai!”
Turtas - vaikai
Abu Sati berniukai yra gana skirtingų charakterio bruožų: labai vertina vyresnėlio Arijaus atsakomybės jausmą, pareigingumą, jo racionalumo pradą ir polinkį į dvasinius dalykus. O ant jaunesnėlio Ąžuolo net nemoka pykti, sako, iš jo sklinda nepaaiškinama šiluma, nesuvaidintas nuoširdumas. Kartu jis yra labai gyvybingas, savyje turintis labai didelį kūrybinį potencialą ir artistiškumo, tad nuo mažumės ir šoka, ir prisikuria pasakų.
“Stengiuosi vaikams išaiškinti visas situacijas, nieko nuo jų neslepiu. Netgi skiriantis nieko neslėpiau, nenorėjau, kad vaikai apie tai sužinotų iš ko nors kito. Bandau paaiškinti jausmus - kad jie žinotų, jog yra ne tik pyktis, bet ir skausmas ar nusivylimas. Taip pat visuomet jiems prisipažįstu savo klaidas, atsiprašau ir leidžiu suprasti, kad jie turi teisę kalbėti, išsakyti savo mintis”, - sako ji. Tokią savybę jai įskiepijo mama: “Ji visąlaik įspėdavo, kokios pasekmės manęs gali laukti, supažindindavo su visomis galimybėmis, bet niekada neteisdavo, o leisdavo pačiai pasirinkti gyvenimo kelią. Džiaugiuosi, kad mama man leido būti savimi”.
Šeima - vertybė
Po skyrybų Sati stebėtinai atsigavusi - ji ypač kūrybinga, energinga, iš jos veido nedingsta šypsena, o iš akių sklinda pavydėtina ramybė. Sako supratusi, kad bet kuris lūžis, bet kuri sunkiai išgyvenama situacija yra tam tikra galimybė realizuoti save. Ir jeigu kurios pamokos neišmoksi, gali vis iš naujo ją kartoti. “Aš iš tikrųjų priimu viską, kas man yra duota, visus tuos sunkumus. Ateina tam tikri momentai, kada tau viskas nušvinta, supranti kančios prasmę, ateina supratimas, žinojimas”, - savo gyvenimo filosofiją dėsto dainininkė. Ir priduria: “Šiais laikais idealią santuoką išlaikyti labai sunku. Atrodo, myli žmogų kaip save patį, bet vis tiek tas ego prasiveržia. Kitaip nerealizuosi savęs. Nors buvo momentų, kada, atrodė, pasiryžtum bet kam, kad tik išsaugotum šeimą it vertybę. Taigi tarsi yra kelios šeiminio gyvenimo perspektyvos: arba ant kito joji, arba kitas ant tavęs, arba abu pjaunasi”. (Šypsosi.)
Atrama - buitis
Antakalnyje esančiuose jos namuose visąlaik dega daug žvakių - tam, kad namai būtų apsaugoti nuo įvairių negerovių. Net ir migdydama vaikus visąlaik palieka degti žvakelę arba, sūnums išvykus pas senelius, lygiai taip pat nuo blogos energijos išvalo jų kambarį. Sunkiuoju gyvenimo momentu namuose ėmėsi remonto darbų, visokių interjero pokyčių ir... tvarkėsi: “Nuo vaikystės buvau auklėjama palaikyti namuose švarą. Juk ne veltui sakoma, kad žmogaus buitis ir aplinka yra tarsi jo vidaus veidrodis. Jeigu namuose atsiranda netvarka, galvoju, kad manyje yra kažkas blogai... Ir iškart einu tvarkytis! - šypsosi ji. - Kai namuose sukuriama teigiama, švari atmosfera, kurioje lengvai pulsuoja energija, iškart mintys palengvėja, tarsi nuo galvos nusimestum kokį skausmą ar šimtą minčių. Net ir pajutus vidinį skausmą, dulkių valymas man prilygdavo sąmonės valymui”.
Dabar jai yra svarbiausia muzika, vaikai, savęs realizavimas ir supratimas, ko ji nori iš gyvenimo. O kaip dėl naujos meilės? “Kartais netgi pati savęs klausiu: ar aš esu kam nors sukurta? (Šypsosi.) Man nereikia, kad kažkas man nešiotų gėlių ar manimi žavėtųsi. Kol kas jokių durelių niekam nepraveriu... Ne todėl, kad netikiu meile. Tikiu, tik gal ne ta vadinamąja žemiška. Ne todėl, kad bijau. Tiesiog nenoriu”, - apie meilės reikalus nedaugžodžiauja dainininkė.
Deimantė ZAILSKAITĖ
