Lietuvoje žurnalistų ir leidėjų savireguliacija iš esmės neveikia. Taip ar panašiai teko išgirsti ne iš vieno žmogaus. Jie teisūs, nes ne visada žurnalistai ir leidėjai pripažįsta savo klaidas, ne visi jie yra skaitę Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Daug žurnalistų ir leidėjų ne tik neatsiprašo už savo paklydimus ir nuodėmes, kai kurie jų apskritai ignoruoja bet kokius priekaištus. Arba su dar didesniu įniršiu puola išdrįsusį pasiskųsti dėl žurnalisto ar leidėjo etikos.
Būtent tokius ir galime pavadinti neetiškais. Tai maksimali bausmė, kurią gali sau pasiskirti žurnalistai ir leidėjai. Juk kaip turėtų jaustis tas, kuris padorioje kompanijoje tampa nepageidaujamu. Tačiau Lietuvoje yra kitaip. Čia norima, kad net už mažiausią klaidą būtų sodinama į kalėjimą, būtų konfiskuotas visas turtas. Ir dar kad prasikaltėlis niekur ir niekada negalėtų dirbti. Norima, kad žurnalistai ir leidėjai už netinkamai pasakytą žodį, parodytą fotografiją ar televizijos laidą būtų baudžiami pagal Baudžiamąjį kodeksą. Ar tai teisinga?
Kai kalbame apie rimtus pažeidimus, teisėsauga turėtų reaguoti. Bet ji kol kas ir yra silpnoji grandis, nes kol ji tyli, visi žiūri į savireguliacijos sistemą ir iš jos tikisi Paskutiniojo teismo dar šioje žemėje.
Vis dėlto tikiu, kad Lietuvoje žurnalistų ir leidėjų savireguliacijos sistema veikia. Siūlau kreiptis į jos institucijas kiekvieną, kuris jaučia, jog žiniasklaida netinkamai pasielgė. Prieš tai reikėtų pasiskaityti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (naują redakciją, priimtą 2005 metų balandį) ir surasti straipsnį, kuris buvo pažeistas. Žinodami, ką gali ir ko negali daryti žurnalistas ir leidėjas, galime bandyti kreiptis į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją (ŽLEK). Būtent į ją, o ne į Žurnalistų etikos inspektorių. Šias institucijas dažnai painioja, nors jų darbo pobūdis skiriasi.
Nėra skundo, nėra pažeidimo
Komisiją sudaro žurnalistų, leidėjų bei visuomenės atstovai. Komisijai reikia rašyti tokiu adresu: - Smolensko g. 12, LT-03201 Vilnius (el. paštas: [email protected], tel.: 8 698 71588, www.lzlek.lt). Posėdžiuose gali dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Tiesa, jeigu Komisija gauna bent vienos ginčo šalies prašymą klausimą nagrinėti uždarame posėdyje arba taip siūlo pranešėjas, gali būti surengtas uždaras posėdis.
Svarbu žinoti, kad komisija savo iniciatyva žiniasklaidos turinio netiria. Ji neturi galimybių stebėti visų laikraščių, televizijos ar radijo laidų. Negavus skundo, tyrimas neatliekamas, vadinasi, etiką pažeidęs žurnalistas nebus įspėtas ar nubaustas.
Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija savo darbe vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo bei kitais įstatymais, Lietuvos žumalistų ir leidėjų etikos kodeksu bei Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Nr.1003 (1993) "Dėl žurnalistinės etikos". Jos praktinė veikla tvarkoma pačios komisijos patvirtintu reglamentu.
Kiekvienas skundas turi būti išnagrinėtas per 30 dienų. Komisijai skundą gali atsiųsti bet kuris asmuo, nėra jokios specialios kreipimosi formos, nereikia mokėti jokių mokesčių. Skundą gali inicijuoti ir komisijos narys, ne kartą į komisiją yra kreipusis ir Lietuvos žurnalistų sąjunga.
Gavęs kreipimąsi dėl pažeidimo ir jį patvirtinančią medžiagą, komisijos pirmininkas nusprendžia, ar jį privalu nagrinėti Komisijos posėdyje. Pirmininkas gali skundą grąžinti pareiškėjui, pagrįstai nurodydamas, kodėl Komisija negali jo svarstyti arba paprašo pateikti papildomos medžiagos. Esant reikalu, skundo nuorašas pateikiamas skundžiamai visuomenės informavimo priemonei. Ji per tris dienas raštu turėtų pateikti Komisijai savo vertinimus dėl priekaištų ir tuos vertinimus patvirtinančią medžiagą.
Nors komisija yra kolegiali institucija, tačiau paprastai jos pirmininkas paskiria pranešėją, kuris išsamiai susipažįsta su pateiktu kreipimusi, sprendžia, ar reikia papildomos medžiagos, ar būtina kviesti ekspertus ar kitus asmenis.
Įspėjimas arba sprendimas
Komisija dėl neesminių, visuomenei ar asmeniui didelės žalos nepadariusių Etikos kodekso pažeidimų gali įspėti visuomenės informavimo priemonę. Apie tokį sprendimą komisija nebūtinai turi pranešti kitoms žiniasklaidos priemonėms, o įspėtoji neprivalo apie tai informuoti.
Dėl esminių Etikos kodekso pažeidimų, padariusių žalą visuomenei, fiziniam ar juridiniam asmeniui, komisija priima sprendimą. Etikos kodeksą pažeidęs žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje paskelbti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą.
Jei žurnalistas pažeidžia kodekso nuostatas, viešosios informacijos rengėjo administracija gali taikyti drausminio poveikio priemones. Kitaip tariant, darbdavys gali paskirti įspėjimą, papeikimą, griežtą papeikimą arba net atleisti iš darbo.
Komisijai pripažinus etikos pažeidimą, profesinis žurnalistų susivienijimas žurnalistą gali pašalinti iš organizacijos. Gavę komisijos sprendimą, suinteresuoti (nukentėję) asmenys gali ginti savo pažeistas teises teismuose (jeigu žurnalistas įsibrovė į privatų gyvenimą, pažeidė garbę ir orumą ar pan.).
Kai etiką pažeidžia viešosios informacijos rengėjas – laikraštis, radijo ar televizijos stotis, interneto portalas - tuomet jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gali priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Jai kol kas priskirtas tik dienraštis „Vakaro žinios“. Akivaizdu, kad pretendentų į šį vardą yra ir daugiau.
Priskyrimas „blogiukų“ kategorijai reiškia, kad tokios žiniasklaidos priemonės negali pretenduoti į finansinę Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo paramą. Šiuo metu Seimui pasiūlyta svarstyti galimybę neleisti šios kategorijos leidiniams naudotis ir PVM mokesčio lengvata. Kaip žinia, periodinė spauda moka ne 18, o 5 procentų PVM mokestį. Tokios lengvatos neturi erotiniai ir smurtiniai leidiniai.
Komisija ne tik gali bausti, bet ir skatinti žiniasklaidos priemones. Jeigu praėjus dvejiems metams nuo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso patvirtinimo viešosios informacijos rengėjas nė karto jo nebuvo pažeidęs, jam gali būti suteiktas ypatingas garbės žymuo. Vienintelė bėda, kad komisija kol kas nėra sukūrusi šio ženklo. O ir nė viena žiniakslaidos priemonė jo neprašė.
Vietoje patarimo
Vienas galingiausių Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ginklų - galimybė viešai kreiptis į visuomenę. Taip buvo elgiamasi prieš keletą metų, bet dabar to nėra. Paskutinysis komisijos viešas kreipimasis - laiškas dienraščio “Respublika” leidėjui ir redaktoriui Vitui Tomkui, publikacijų “Kas valdo pasaulį” autoriui (2004 vasario 23). Tuometis komisijos pirmininkas Gintaras Songaila kalbėjo tik savo vardu, tačiau verta priminti paskutinę to laiško pastraipą: “Kviečiu Jus susimąstyti, ar Jūs neprisidedate prie to, kad po rinkimų atsinaujinęs politikos elitas bus dar labiau korumpuotas, dar mažiau suvokiantis pilietinės visuomenės interesus bei demokratijos principus? Kur čia Jūsų, kaip atsakingo piliečio ir buvusio sąjūdiečio vaidmuo? Žinoma, sunkiai tikėtina, kad valstybė šiandien sugrius, jei ją vėl čiups “valdyti” ant nihilizmo bangos atplukdyti politikieriai. Tik negerai, kad Jūs galite ir vėl pamiršti, kad šią naują politinės degradacijos stadiją mes galime pasiekti Jums padedant.“
Jeigu jūs nukentėjote nuo neetiško žurnalisto ar leidėjo elgesio, netylėkite, kreipkitės į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją. Kad ir kokia abejinga etikai būtų žiniasklaidos priemonė, nuolat perspėjama turėtų susimąstyti: arba visi kvaili, o aš vienas protingas, arba atvirkščiai... Etikos kitaip neišmokysi. O jei tai nebepadeda, tuomet belieka kraštutinės priemonės. Galima ignoruoti laikraštį ar televizijos stotį. Jie praras bent vieną skaitytoją ar žiūrovą, o kažkada ir daugiau. Vadinasi, praras pinigus ir galią. Dar galimos viešos akcijos, piketai ar kitos priemonės, leisiančios jums viešai išsakyti savo nuomonę.
Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Šis tekstas yra „Projekto Ž“ dalis
Projekto rengėjai - Lietuvos žurnalistikos centras
Projekto rėmėjai - Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
