leiskite paklausti, kokiu teisiu Zurnalistai nori, kai sitaip juodina, smeizia zmones, drabsto purvais? Ar yra Zurnalistikoje nors krislelis sazines? Ar viskas tik pinigai pinigai pinigai? Ar galit but teisus patys pries save? Kitiem galit meluot, bet sau nepameluosit! Neremiu ir niekada neremsiu "vargsu" zurnalistu!

Dainius Radzevičius:
Nors vėluodamas, tačiau norėjau Jums pasakyti, kad žurnalistai, kurie dirba ne kaip sarginiai šunys, o kaip pitbuliai, jie visada savo darbais vaikšto ant etikos ribos, o neretai ir už jos. Gedos atveju reikėtų imti konkrečias publikacijas. Man kai kurios jos atrodo kaip galimai pažeidę etikos kodekso kai kurias nuostatas. Tačiau formalų sprendimą gali priimti tik etikos komisija.

Labai naivus D. Radzevičiaus straipsnelis apie įstatymus laužančią žiniasklaidą sukėlė įdomesnes diskusijas, ypač "inž", "media-žiniasklaida".Jau bent kiek mąstantis žmogus supranta kas vyksta Lietuvoje ( ir ne tik), kas valdo informaciją(dezinformaciją), ir ko tuo siekiama. Labai panašu į "duobę". Juodoji skylė-antidemokratija. Sprogimas- tik laiko klausimas.

Žiniasklaida apspito sorošistai samdiniai, o angažuotasis Radzevičius jų įrankis ne pagal sorošo parogramas veikiantiems dusinti. Žyniasklaida priklausoma nuo pinigų. Sorošistai grobikai jų duoda. Kiti žydai pramintu taku eina per visus plyšius kaip 20 a. pradžioje. Vadinasi greitai vėl prisišauks valymą.

Straipsnis patiko. Norėčiau autoriaus paklausti, kaip jis mano, ar jo kolegos - "Respublikos", "Lietuvos ryto", "Delfi", "LT" žurnalistai - nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo (kelių jo straipsnių), jau beveik metus skalambindami apie gerb. rašytojo Sigito Gedos, įtariamo dėl sunkaus dukters sužalojimo, uždarai nagrinėjamos bylos reikalus. Kai šis žmogus tebuvo įtariamasis, jau buvo rašoma apie jį kaip apie nusikaltėlį, pateikiama neatinkančių tikrovės "faktų", "Delfyje" net leista komentatoriams žiauriai tyčiotis iš šio asmens, kurstyti neapykantą ir skatinimus susidoroti. Keista, kad tuo metu jo draugai intelektualai (Šliogeris, Repšys, Kutavičius ir kt.), kolegos rašytojai, tylėjo lyg vandens į burnas prisipilę. Kaltas šis žmogus, ar nekaltas, nuspręs teismas, tačiau žiniasklaida poetą jau nuteisė, nors, vykstant ikiteisiniam tyrimui, informuoti apie nusikaltimą turėjo naudodama inicialus, o ne žmogaus pavardę bei vardą. Išeina taip, kad kiekvieną garsų žmogų panorėję vaikai pakiš žiniasklaidai ir šis nebenusiplaus dėmės, nors bus ir nekaltas? Klaikus atvejis. Ypač, jei paaiškės, kad silpnas, sergantis, apsiginti nepajėgiantis rašytojas buvo dukters pakištas dėl žemiškų buitinių reikalų...

Blefas, kad įžeistas, apšmeištas žmogus gali rasti teisybę, bylinėdamasis su autorium, leidiniu ar TV kompanija. Kiek čia tų, laimėjusių bylas? Laimėti galima nebent apylinkės teisme, bet jei leidinys apskųs nutartį apygardos teismui, čia reikaliukai sustos. Didieji Lietuvos dienraščiai turi sukaupę paketus kompromato beveik apie kiekvieną aukštesniojo teismo teisėją ar prokurorą. Štai, reikalaui esant, ir pamojuojama paketėliu. Sistema aiški, kaip dieną, prokurorai mūsuose susitaria net su ieškovų advokatais: žmogelis moka advokatui, kad būtų ginamas, o šis tyliai kasa jam dubę.

pavadinimas nelabai logiskas:)
ponas DR,
man atrodo seniai bebuvot susidures su paprastu zmoniu problemom. prokuraturai ir policijai visiskai nerupi daug rimtesni nusikaltinai, todel labai abejoju, kad kazkas soks nubausti ar padeti apsiginti nuo mass media.
todel visi tie svaiciojimai tera teorine israiska (kuria kiekvienas issilavines zmogus bent mazdaug ismano), o realiai naudos nedaug.
siulau sugrizti ir paziureti kaip gyvena "kita puse" ir abejoju ar ziniasklaidos teroras bus esminis dalykas pamacius teisetvarkos abejinguma ir vertybes.

Puiku - į dešimtuką. Labai tiksliai pasakyta, kas darosi Lietuvoje, įstojus į laisvą Vakarų erdvę: "Per sias priemones yra vykdoma dizinformacija, Lietuvos naikinimas...ir kai suvoksime, kad tai karo laukas, tai ir imsimes priemoniu, jei turime jegos, jei neturime tam jegos, tai kare be jegos, nera pergales jokios."
Taip. DEZINFOMACIJA per "žinios" (faktas ar net duomenys) ar dar baisiau "nuomonės, ...kuriai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai", skleidimą už pinigus, kartais labai didelius.
--------------------- Visuomenės informavimo įstatyme net nėra Informacijos sąvokos informacijos mokslu pagrįsto apibrėžimo .
Užtat yra:
*"13. Dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija. "
**69. Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys"
***"33. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. "

Apie ĮSTATYMŲ kūrimą, kaip INSTITUCIJAS, kitą kartą.

Manau, kad media ir zinisklaida ar visuomenes informavimo priemones, o taip pat istatymu leidyba ir ju vykdymas jau senai yra tapes karo lauku. Per sias priemones yra vykdoma dizinformacija, Lietuvos naikinimas...ir kai suvoksime, kad tai karo laukas, tai ir imsimes priemoniu, jei turime jegos, jei neturime tam jegos, tai kare be jegos, nera pergales jokios.

Pykstate, bet nesigilinate į esmę. Nepamirškite, pasikartosiu,: tikrųjų "žinių sklaida" akivaizdžiai sąmoningai reklamos tikslais yra užgožiama masinės, vienadienės "žiniasklaidos". Nepatinka prof Dobryninas, paskaitykite kito rašytojo nuomonę:
-------"apžvalgos: laiškas „Šiaurės Atėnams“: keletas pastebėjimų apie „žiniasklaidos“ sąvokos vartojimą
rašo vytautas michelkevičius 2006 03 14 @ 21:37:46
tema : medijos ...
„Šiaurės Atėnų“ 2006 m. vasario 25 dienos numeryje spausdinami net du tokie tekstai. ...
Antrajame, verstiniame Edwino Bendyko tekste „Gutenbergas renkasi „Google“ autorius originaliai pristato spausdintinės žiniasklaidos santykį su naujosiomis medijomis. Jis kalba, kaip pasikeitė knygų ir apskritai spaudos reikšmė bei vaidmuo interneto laikais, ...Nesu geras lenkų kalbos specialistas, bet to paties „Google“ pagalba pavyko rasti straipsnio originalą ir suprasti, kad ten terminologinių problemų nėra. Tačiau lietuviškame vertime atsiranda ne vienas nesusipratimas dėl problematiško sąvokos „žiniasklaida“ vartojimo, kylančio iš jos tiesioginio santykio su anglų kalba. Angliškas žodis „media“ anglų kalba vartojamas dažniausiai dviem prasmėmis. Pagal anglų-lietuvių kalbos žodyną[i] pirmoji anglų kabos žodžio „media“ reikšmė tai daugiskaitinė žodžio „medium“ (lietuviškai – medija arba mediumas[ii]) forma. Antrąja prasme angliškas žodis „media“ reiškia „žiniasklaidą“ arba senesnius jos atitikmenis „masinės informacijos priemonės“ arba „visuomenės informavimo priemonės“. Šiuo atveju angliškas žodis „media“ yra žodžių junginio „mass media“ trumpinys. Taigi trumpai tariant, „media“ gali turėti dvi prasmes – „žiniasklaida“ arba „medijos“ (sąvokos medija, reiškiančios komunikacijos priemonę, daugiskaita). Aiškumo dėlei noriu pažymėti, kad „žiniasklaida“ (masinės medijos) yra žodžio „medijos“ siauresnė prasmė, todėl ir kyla pirmosios sąvokos vartojimo vertime problemos.

Pavyzdžiui, vertime Levo Manovičiaus pavadinimas „naujosios žiniasklaidos“ teoretiku, o jo knygos - „Naujųjų žiniasklaidos priemonių kalba“ (origin. „The Language of New Media“, išleista 2001 m.) skamba absurdiškai, nes šioje knygoje nerasime nė vieno skyriaus apie žiniasklaidą, o tik apie medijas plačiąja prasme. Joje aptariamos naujųjų medijų ištakos ir samprata, šiuolaikinės kino transformacijos, naujų skaitmeninių videotechnologijų bei programavimo kalbų įtaka kultūrai ir komunikacijai.

Dar vienas netinkamo sąvokos „žiniasklaida“ vartojimo pavyzdys – kai sakoma, jog „Google“ sukūrimas „buvo vienas iš reikšmingiausių atradimų žiniasklaidos istorijoje“. Deja, kaip matome, „Google“ nieko bendro su žiniasklaida neturi, nes tai tik paieškos sistema, o ne „žiniasklaidos priemonė“. Todėl šiuolaikinėje komunikacijos technologijų sistemoje vis atsargiau reiktų vartoti sąvoką „žiniasklaida“, kuri siejasi iš esmės su masine komunikacija. Jau pats internetas kaip reiškinys vargiai telpa į masinės komunikacijos apibrėžimus, todėl jame veikiančios komunikacijos sistemos dažniau apibūdinamos „naujųjų medijų“ sąvoka.

Visų neteisingų vartojimų neminėsiu, tik užbaigsiu pastebėjimus dar viena keista vertime sutinkama sąvoka „hiperžiniasklaida“, kurią lietuviškai reikėtų pervadinti į „hipermedijas“ (angl. hypermedia). Šią sąvoka galima paaiškinti remiantis analogija su sąvoka „hipertekstas“. Hipertekstas, kaip žinome, tai tekstas, susidedantis iš prasminių vienetų – leksijų, kurių eiliškumą skaitytojas gali dėlioti savo nuožiūra. Šiuo atveju priešdėlis „hiper“ reiškia interaktyvumo momentą, kai pats skaitytojas/naršytojas tekste (per jame egzistuojančias nuorodas) gali rinktis skaitymo ir naratyvo konstravimo kryptį. Taip pat analogiškai hipermedijose galima „skaitant“ keliauti per nuorodas, tik jose yra ne vien teksto, bet ir statiško bei judančio vaizdo, taip pat ir garso. Internetas plačiąja prasme yra puikiausias hipermedijos pavyzdys.

----------------
[i] ALKONAS, .
[ii] Kol kas lietuvių kalboje nėra oficialiai patvirtino šio žodžio atitikmens, tad čia pateikiamos dvi galimos versijos. Pavyzdžiui, lotyniška žodžio forma „mediumas“ yra vartojama anglų, vokiečių, prancūzų ir kt. kalbų moksliniuose tekstuose ir pažodžiui išvertus į lietuvių kalbą reiškia (komunikacijos) priemonė ir/ar tarpininkas.