Akylesnis spaudos, internetinių svetainių skaitytojas pastebėjo, kad pastaruoju metu kaip iš gausybės rago pasipylė rašiniai apie politinę kairę Lietuvoje arba kairiuosius. Ir įdomiausia tai, kad rašyti apie juos pradėjo visi – ir politologai, ir šiaip rašytojai, ir žurnalistai. Savo rašiniuose jie nagrinėja politinės kairės fenomeną taip rimtai, tarsi mes, čia Lietuvoje 18 metų būtume gyvenę jiems valdant ir dabar rašytojams telieka tik apibendrinti šio valdymo rezultatus.
Galima būtų manyti, kad šis savotiškas „pagyvėjimas“ yra siejamas su LSDP eiliniu suvažiavimu ar su jaunųjų intelektualų sukurtos Naujosios Kairės 95 manifestu bei pirmaisiais viešais jų pasisakymais? Deja, deja... kaip matosi, visas šis triukšmas ir toliau yra kreipiamas tolimesniam socialdemokratinių vertybių dergimui ir kompromitavimui.
Štai LSDP suvažiavimo delegatus pasitiko Lietuvos socialdemokratų sąjungos piketas, kurio esmę – LSDP vykdytą politiką ir sąjungos nuostatą šios partijos atžvilgiu nusakė vienas iš plakatų: „Visi šalies oligarchai – vienykitės“. Suvažiavime labai puikiai buvo matyti, jog LSDP yra užsiėmusi ne tik naujo vedlio rinkimais, bet ir savo identiteto, t.y. vertybių paieškomis. Visa tai leidžia teigti, jog pastaroji partija jau negali atstovauti politinės kairės. Tą pripažįsta ne tik LSDP sąžinės balsai – A.Sakalas ir B.Genzelis, bet ir vis daugiau eilinių partijos narių. O naujojo Finansų ministro naujas pažadas dar kartą išnagrinėti progresinių mokesčių įvedimo galimybę, galim neabejoti, ir toliau liks šios partijos populistiniu pažadu dar bent keliuose rinkimuose.
Jaunųjų intelektualų sambūris Naujoji kairė 95 taip pat negali atstovauti politinei kairei Lietuvoje. Ir ne tik todėl, kad visa jų „politinė veikla“ apsiribojo manifesto parengimu bei pačių tvirtinimu, kad jie nėra dar viena politinė partija. Kaip vis toliau tenka įsitikinti, visos jų kalbos yra persunktos jaunatviško maksimalizmo ir teorinių žinių bagažo neatitikimui kasdieninei gyvenimo praktikai. Tiesiog kartais atrodo, kad šio judėjimo atsiradimas buvo inicijuotas „teisingų“ valstybininkų pastangomis ir buvo dirbtinai sukurtas kaip atsvaras šlubuojančiai visai Lietuvos politikos dešinei, t.y. visai egzistuojančiai politinei sistemai.
Tai gal tada Lietuvoje politinės kairės iš viso nėra? Bet juk skaitome kairiųjų politikų A.Sakalo ir B.Genzelio straipsnius, socialinės – ekonominės srities specialistų R.Lazutkos, A.Guogio ir P.Gylio mintis. Visa šių asmenybių pasaulėžiūra, darbai ir kalbos reprezentuoja vakarietišką socialdemokratiją. Deja, kol kas šiuos asmenis vienijančios partinės struktūros, organizacijos dar nėra, nors, kaip matyt, tai jau tik laiko klausimas.
Štai ir išaiškėja tiesa - nori to ar nenori politologai ir žurnalistai – vienintelė organizuota ir struktūrizuota politinė kairioji jėga Lietuvoje šiandieną yra už parlamento ribų ir vadinasi ji Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS). Stiprinant socialdemokratinių vertybių propagandą visuomenėje, LSDS pastangomis yra įkurtas Socialdemokratinės minties institutas. Dažnai šio instituto organizuojamų renginių pagrindiniais pranešėjais yra ir aukščiau paminėti garbingi asmenys. Ir visa tai vyksta nepaisant ponios L.Pečeliūnienės „draudimo“ paskutiniame straipsnyje „Naujas socialdemokratų vairininkas“ Lietuvos socialdemokratų sąjungai atstovauti kairiuosius Lietuvoje. Tokių „nepriklausomų pranašų“ ne tik žurnalistų, bet ir politologų tarpe, deja, yra dauguma. Ir tai suprantama, nes politinė – ekonominė sistema jau sukurta, o jos išsaugojimui bet kokios priemonės yra geros.
Bet vis tik juokinga yra tai, jog apie kairę šneka visi kas netingi, o pačių kairiųjų (išskyrus nedideles išimtis) – nesigirdi išvis. Tebūnie tai retorinis klausimas teisingos, nepriklausomos ir valstybiškai mąstančios spaudos (rašančios, kalbančios ir rodančios) vadovams ir atstovams...
O šiaip, manyčiau, visuomenei būtų įdomu išgirsti tikrosios politinės kairės Lietuvoje nuostatas ir nuomonę šiandieną ypač populiariomis temomis: gėjų arba seksualinių mažumų ir Lietuvos bei ES santykių su Rusija klausimais.
Gėjų klausimas arba kodėl „susimovė“ Naujoji kairė 95?
Jaunieji intelektualai, parengę 45 tezių manifestą, savo veiklą, deja, iškart pradėjo nuo gėjų paradų gynimo. Kova dėl propagandos galimybės, nieko bendro neturinti su kova prieš konkrečių asmens teisių pažeidimą, į antrą planą nustūmė net pagrindines manifesto idėjas. Laiškas Lietuvos gėjų lygai, politikams ir visuomenei, o ne 45 tezės tapo Naujosios Kairės 95 veiklos pradžios ryškiausiu akcentu, kitaip tariant, judėjimo vėliava. Pasisakymai, neretai agresyvūs, palaikantys gėjų ir kitų seksualinių mažumų propagandą, būtent propagandą ir veržimąsi į viešumą, tapo rimtu iššūkiu tautos tradicijoms, jos požiūrių sampratai. Čia jau tenka prisiminti liaudies išmintį: viskam yra savo laikas – per jėgą nieko nepadarysi, gali tik nelaimę prisišaukti.
Užsienio politikos aktualijos ir Lietuvos pozicija.
Kaip žinia, Estija tapo pirmuoju Rusijos vykdomos politikos bandomuoju triušiu. Buvo išbandytas Estijoje sukurtos demokratijos sugebėjimas priešintis smurtui ir patikrintas ES bei NATO solidarumas. Akivaizdu, jog iki tobulybės toli. Dauguma politikos apžvalgininkų sutinka su nuomone, kad panašūs scenarijai gali pasikartoti bet kurioje Baltijos šalyje. Tuo labiau, kad kaimyninė šalis ne tik nepripažįsta Baltijos šalių okupacijos fakto ir jo paneigimui skiria didžiulius finansinius resursus. Panaudodami šiuolaikines ryšio priemones ir skleisdami savo propagandą Rusijos valdantieji vykdo totalinį tautos smegenų plovimą istorijos faktų klastojimo prasme – ir ne tik savo šalies viduje, bet ir keldami sumaištį kaimyninėse šalyse gyvenančių tautiečių protuose. Ši problema aktuali Baltijos šalims ir ta prasme, kad iki šiol nėra įvykęs komunizmo nusikaltimų tarptautinis teismas ir visuotinis komunizmo nusikaltimų pasmerkimas. Neatmesčiau ir tokios galimybės, jog įvykus tokiam teismui, automatiškai atkristų ir Baltijos šalių okupacijos neigimas iš Rusijos pusės, nes šis faktas taptų dar vieno komunizmo nusikaltimo, ir ne tik Baltijos šalių atžvilgiu, įrodymu.
Lietuvos socialdemokratų sąjunga mano, kad didelį susirūpinimą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims turi kelti rengiamas ES ir Rusijos susitarimas dėl bevizio režimo. Galime tik modeliuoti situaciją, kuri susiklostytų Estijoje, jeigu Rusijos piliečiai tuo metu galėtų laisvai, t.y. be vizų keliauti ES šalių teritorija. Riaušių pasekmės neabejotinai būtų kitokios. Todėl Lietuvos užsienio reikalų ministerijai šiuo klausimu reikėtų iš anksto ieškoti ES narių tarpe suinteresuotų bendraminčių. Kodėl tokios sutarties pasirašymo nesieti su Baltijos šalių okupacijos iš Rusijos pusės pripažinimo reikalavimu? Dar neteko girdėti tarpvalstybinių santykių srityje atvejo, kad bevizis judėjimas būtų taikomas tarp šalių, kurios nebūtų išsprendusios visų tarpusavio problemų. Juk bevizis judėjimas – tai visiškas pasitikėjimas tarp valstybių...
Dainius Paukštė yra LSDS pirmininko pirmasis pavaduotojas
