Ūkio ministras Dainius Kreivys, nepaisydamas augančios bedarbių armijos ir įmonių bankrotų, atkakliai tvirtina, kad šalies verslo skatinimo planas veikia ir pateisina lūkesčius.
Dar vasario mėnesį pareiškęs, kad Vyriausybės parengtas ekonomikos skatinimo planas yra "vienintelis toks tarp Europos Sąjungos (ES) šalių", ūkio ministras D.Kreivys tikina, jog Lietuva vis dar gali juo didžiuotis.
"Manau, kad per artimiausius mėnesius priemonės tik judės į priekį ir verslas kuo toliau, tuo labiau jaus skatinimo plano prasmę", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" tvirtino ministras.
Mėlyna ekonomikos nosis
- Prezidentas Valdas Adamkus praėjusią savaitę prakalbo apie tai, ką nuolat kartoja Lietuvos verslininkai: Vyriausybė per mažai dėmesio skiria verslui skatinti ir ekonomikai palaikyti. Ar, jūsų manymu, šiuo metu taikomų priemonių pakanka?
- Nenorėčiau sutikti, kad priemonės nepakankamos. Norėčiau papasakoti trumpą istoriją, atsakydamas į priekaištus, kad verslo skatinimo planas kuriamas lėtai: "Ateina pas gydytoją pilietis, nosis truputį mėlyna, kaip Lietuvos ekonomikos. Gydytojas patikrina, nustato kepenų cirozę, užsilenkusį inkstą ir penkias skylutes skrandyje. Pacientas prašo: "Gydytojau, gal galite skirti vieną piliulę, kad išgyčiau per dvi savaites?"
Noriu pasakyti, kad ekonominės ligos, apleistos aštuonerius metus, neįmanoma išgydyti per tris mėnesius - tiek verslo skatinimo planas veikia.
- Ar šis planas veikia iš tiesų?
- Be abejo, veikia. Pažiūrėkime pagal kiekvieną priemonę, kas daroma. Pakalbėkime apie verslo finansavimą. Siūlomi mikrokreditai, kuriems skirta 120 mln. litų. Pirmieji kreditai jau išduodami, įmonės lėšas gauna.
- Kalbėkime tiksliau: kol kas per bankus verslui pasiūlyta 20 mln. litų.
- Bankai jau yra laimėję antrąją kreditų dalį - 100 mln. litų. Tos lėšos netrukus bus pradėtos skirstyti.
- Kada tai įvyks? Pasinaudoti pirmaisiais 20 mln. litų iki praėjusios savaitės pabandė 10 paraiškų pateikusių verslininkų. Pinigų jie teigia dar negavę.
- Trečiadienį (šiandien - red.) bankai pasirašo sutartis ir galės teikti kreditus. O verslininkai paskolas gauna. Jau išdalyti 2 mln. paskolų.
- Iš pirmosios kreditavimo porcijos - 20 mln. litų - smulkieji ir vidutiniai verslininkai gali prašyti maksimalios 150 tūkst. litų sumos. Nesunku apskaičiuoti, kad šią paramą gali gauti apie 130 verslininkų.
- Noriu pasakyti, kad iš viso kreditavimo sistemoje bus pasiūlyta 1,3 mlrd. litų. Mes esame žadėję, kad balandžio pradžioje bus pradėta nuo mikrokreditų, ir tai vyksta, o birželio pradžioje į rinką ateis didžiausios sumos. Kaip pasakyta, taip viskas ir vykdoma.
Nekalbėkime apie stebuklą
- Balandį pažadėjote, kad mėnesio pabaigoje išauš verslo pavasaris. Ar iki šiol Vyriausybės pateikti siūlymai, susiję su teritorijų planavimu, notarinių procedūrų paprastinimu, yra tos priemonės, kurios padės atsigauti verslui?
- Nekalbėkime apie stebuklą per vieną dieną. Jeigu mes aštuonerius metus nieko nedarėme, reglamentuodami verslą, ir nuvažiavus į Briuselį man yra gėda, kad mūsų kraštas atsilieka net nuo Rumunijos, kuri prieš pusantrų metų ėmėsi gerinti verslo sąlygas, - tai ką nors sako.
Saulėtekio komisijoje dirba septynios darbo grupės, kurioms vadovauja verslas, rengia sąlygų gerinimo paketus. Pirmąjį paketą Vyriausybė patvirtino balandžio 29 dieną. Visos šios priemonės turi virsti teisės aktais iki kito darbo grupės rezultatų pristatymo šio mėnesio pabaigoje. Tikrai tikiu, kad tai, kas priklauso nuo Vyriausybės, bus parengta, įstatymų projektai atsidurs Seime.
- Ar tie įstatymų paketai, apie kuriuos vis dar kalbate, neturėjo būti parengti tuo pačiu metu, kaip ir Vyriausybės nepopuliariais vadinami sprendimai pakelti mokesčius?
- Pirmiausia reikia suprasti, kaip funkcionuoja valstybės aparatas. Verslo sąlygų gerinimas, finansiniai klausimai yra išsklaidyti per daugelį ministerijų. Koordinavimas labai sudėtingas. Mes skiriame ekonomikai skatinti 7 mlrd. litų. Jeigu manote, kad juos galima šiaip paimti ir padalyti kaip morkas, tai to negalima padaryti, nes tai yra didžiulės lėšos ir asmeninė atsakomybė. Mes kiekvienas jaučiame tą atsakomybę, tačiau važiuojame maksimaliai leistinu greičiu.
- Jei šiuo metu skirstomais 20 mln. litų mikrokreditų pasinaudos 130 įmonių, kai vien praėjusį mėnesį Lietuvoje bankrutavo 179 įmonės, ar dar po kelių mėnesių jums apskritai liks ką paremti?
- Būkite tikri - bus ką remti. Gyvenimas šiuo mėnesiu nesibaigia. Mes važiuojame tuo greičiu, kurį esame nusistatę, ir gana tiksliai. Manau, birželio pradžioje didieji kreditai taip pat bus pateikti, kaip pateikti mikrokreditai.
Teigiamas poslinkis?
- Lietuvos analitikai teigia, kad krašto ekonominė padėtis pablogėjo ir toliau blogės dėl Vyriausybės vykdomos mokesčių politikos. Ar, jūsų manymu, mokesčių padidinimas teigiamai atsiliepė verslui?
- Pridėtinės vertės mokestis (PVM, pakilo nuo 18 iki 19 proc. - red.) visų pirma yra vartojimo mokestis. Vartojimo mažėjimą laikau labai dideliu pozityviu poslinkiu, nes vartojimas mūsų krašte pirmiausia vyko skolintų lėšų ir importuotų prekių sąskaita. Nuo importuotų prekių, įsigytų už skolintas lėšas, mes visi gražiai susirinkdavome PVM, išpūtėme valstybės valdymo išlaidas ir džiaugėmės gyvendami skolon bei valstybę tempdami į skolų liūną.
Šiandien aiškiai matome, kad einamoji sąskaita (mūsų importas ir eksportas) faktiškai susibalansavo, kad, nukarpę valstybės valdymo išlaidas, pradėjome gyventi pagal kišenę. Tikrai nematau, kad mokesčių reforma būtų atnešusi ką nors negatyvaus.
- Jei vartojimas Lietuvoje ir toliau mažės, ar tai skatins verslo plėtrą?
- Noriu pasakyti, kad vartojimas pirmiausia sumažėjo todėl, kad bankai nustojo jį kredituoti. Vartojimas nuo šios dienos, mano nuoširdžiu įsitikinimu, didės tiek, kiek mes sukursime pridėtinės vertės, o ne tiek, kiek prisiskolinsime pinigų.
- Ar jums neatrodo, kad vartojimas mažėja ir tų kiekvieną savaitę atsirandančių naujų 7 tūkst. bedarbių sąskaita?
- Kiekvieną savaitę atsiranda tik tūkstantis bedarbių, ir jų mažėja. Noriu pasidžiaugti: visi skaičiai rado, kad padėtis stabilizuojasi, bedarbių skaičiaus didėjimas pradėjo slopti, ir manau, kad pirmieji ženklai mūsų eksporto rinkose nuteikia pozityviai.
- Oficialūs Darbo biržos duomenys rodo: bedarbių skaičius krašte artėja prie 200 tūkst., darbo vietų pasiūla praėjusią savaitę buvo 1,5 tūkstančio. Kaip susidorosite su tokia bedarbių armija?
- Noriu priminti, kad būtent aš turiu tikslius skaičius. Man skaičiai kiekvieną pirmadienį gula ant stalo. Nuo 2,5 tūkst. bedarbių didėjimo per savaitę šiandien pereiname prie 1,5 tūkst. ir toliau skaičius mažėja. Darbo vietų atsiranda vis daugiau. Neklaidinkime visuomenės. Skaičius ministras puikiai žino ir puikiai reaguoja į susidariusią padėtį.
- ES institucijos, ieškodamos išeičių iš krizės, pasiūlė du ekonominius prioritetus: užimtumo ir paklausos didinimą. Kodėl Lietuva eina kitu keliu?
- Užimtumą mes taip pat didiname finansiniais instrumentais, renovuodami viešuosius pastatus, skatindami eksportą. Tačiau vartojimas, kaip minėjau, Lietuvoje ilgą laiką vyko skolintų lėšų sąskaita. Mes to sau leisti negalime, ypač, esant Valiutų tarybos modeliui. Tai turime visi žinoti ir suprasti, kad kitu atveju, gyvendami skolon, pastūmėsime kraštą į bankrotą.
Kapstysimės patys
- Ar verslo skatinimo programos nebus mažinamos, valstybei ir toliau nesurenkant biudžeto?
- Mes pirmiausia nesurenkame PVM nuo skolintų lėšų, už kurias pirkome prekes. Natūralus nesurinkimas, mano manymu, buvo užprogramuotas, kai bankai nustojo kredituoti vartojimą. Didelės problemos čia neįžiūriu. Netgi vartojimo sumažėjimas yra sveikintinas.
- Norite pasakyti, kad Vyriausybė, planuodama biudžetą, iš karto numatė, kad dėl pakeltų mokesčių, taip pat ir PVM, nesurinkimo jame pritrūks kelių milijardų litų?
- Mes nemanėme, kad vartojimo pokytis bus toks greitas, nes niekas nesitikėjo, jog bankai taip skubiai užsuks "kranelius". Tikėjomės, kad vis dėlto vartojimo susibalansavimas bus ilgesnis. Tačiau bankai nustojo kredituoti labai radikaliai.
- Ar padėties nesunkina tai, kad ši Vyriausybė sugebėjo pasiskolinti jau tris milijardus litų, tačiau atkakliai atsisako kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), iš kurio galėtų skolintis pigiau?
- Man tenka labai daug bendrauti su Latvijos vyriausybės nariais. Bendraudamas su jais, padariau vienintelę išvadą: kuo mes toliau nuo TVF, tuo mums geriau. Kreipimasis į TVF vienareikšmiškai reikš socialinių išmokų karpymą.
- Jūsų Vyriausybė vis labiau gąsdina piliečius TVF, nors kitos valstybės nevengia ieškoti jo pagalbos?
- Apie kurias valstybes kalbame? Ką tik minėjau Latvijos pavyzdį - man susidarė visiškai priešinga nuomonė. Žinoma, galime pasiklausti paskutinės šalies, kuri kreipėsi į TVF, - Kosovo. Aš tikrai nenorėčiau būti vienoje eilėje su Bosnija ir Hercegovina, su Kosovu. Kol galime, pabandykime patys kapstytis. Kai jau nesugebėsime, tada ir kreipsimės.
Jurga TVASKIENĖ
