Jau keletą dienų Kauną gaubia ypatinga atmosfera, mat jau spėjo įsibėgėti jubiliejinis „Kaunas Jazz“ festivalis. Apie tai, kad tai būsiantis ilgiausias ir, organizatorių teigimu, įspūdingiausias džiazo maratonas, rašyta nemažai, tačiau norisi apžvelgti ne tik festivalio muzikinę pusę, bet ir kaip šis renginys veikia kauniečių (bei miesto svečių) nuotaikas.
Dar prieš prasidedant festivaliui būta nemažai susirūpinusių lankytojų, kurie programoje perskaitė, kad pirmasis koncertas atidarymo dieną vyks tokiame miesto klube, kuris su džiazu turi bendra tiek, kad paprastai džiazas ten negrojamas... Nuogąstavimai iš dalies pasitvirtino. Nors koncertas praėjo sklandžiai, o prie renginio kokybės galėjo kabinėtis nebent ypatingi džiazo mėgėjai, tačiau kai daugelis lankytojų po koncerto nusprendė pasilikti klube ir tiesiog pasidžiaugti prasidėjusiu festivaliu, ramiai išgerti bokalą alaus (o tai yra labai įprasta per džiazo koncertus), išgirdo visiškai kitokios muzikinės pakraipos diskžokėjų sveikinimus ir muziką (ją būtų galimą įvardyti kaip artimojo užsienio „popsą“). Jie buvo priversti ieškotis ramesnės vietelės, kur būtų galima pratęsti džiazinę nuotaiką.
Dar viena dviprasmiška naujovė, kurios rezervuotus vertinimus teko išgirsti iš daugelio „užkietėjusių“ „Kaunas Jazz“ renginių lankytojų - klubo, kuriame vyksta vakariniai ir naktiniai koncertai, pakeitimas. Daugelį metų neatsiejama festivalio rengiamų „jam session“ vieta buvo „Combo“ klubas, tačiau jam dingus iš Kauno klubų žemėlapio organizatoriams teko ieškoti alternatyvų ir buvo pasirinktas gan naujas muzikos klubas - „Naktinė oazė“. Pirminį lankytojų nusivylimą, kad čia gan sunku įsivaizduoti tinkamą džiazui aplinką, netrukus pakeitė nauji atradimai, kadangi nauja vieta pritraukė ne tik ištikimus „Kaunas Jazz“ gerbėjus, bet ir kitokios muzikos mėgėjus. Taigi galima sakyti, kad toks pasikeitimas išėjo į gera, nes nauja vieta dar ir prisideda prie džiazo populiarinimo.
Kalbant apie vietas, kuriose vyksta festivalio koncertai, būtina prisiminti VDU koncertų salę. Ji tapo neatsiejama „Kaunas Jazz“ renginių vieta, kiekviename koncerte čia tvyro išskirtinai džiazo nuotaika. Žavingiausia, kad būtent čia galima išvysti vienijančią džiazo galią, kurios veikiami prie vieno stalo susėda ir politikai, ir intelektualai, ir menininkai, ir verslininkai, ir visi, kas tik neabejingi džiazui. Išvydęs tokį vaizdą nejučia susimąstai, kaip būtų gerai, jei minėtas jėgas suvienytų ne tik pomėgis bendrai muzikai, bet ir rūpinimasis miesto aktualijomis...
Kitas neatsiejamas festivalio aspektas - nemokami koncertai (šiemet jų dar daugiau - net 15, o tai sudaro pusę festivalio koncertų). Praeitais metais daug kartų teko išgirsti nusivylimo iš „lauko publikos“, neva šie koncertai turi tendenciją blogėti (tiek muzikine, tiek organizacine prasme), tačiau, regis, šiemet ir šią problemą organizatoriai išsprendė pateikdami struktūruotą ir įvairiapusę nemokamų renginių programą, tačiau nuo lankytojų nuomonės interpretacijų teks susilaikyti ir palaukti sociologinio tyrimo duomenų, kuris rengėjų užsakymu atliekamas kasmet (ir kaip galima matyti, organizatoriai stengiasi atidžiai sekti respondentų nuomonę).Tęsiant nemokamų renginių tematiką, reiktų pažymėti, kad šiemet rengėjų netradicinėse džiazui (bet tradiciniams „Kaunas Jazz“ intriguojantiems bandymams) pasiūlyti koncertai sinagogoje ir Vytauto Didžiojo bažnyčioje buvo išties įspūdingi. Projektas „Žydiškoji tema džiaze“ kėlė susižavėjimą, ko gero, visiems apsilankiusiems sinagogoje. Demonstruodama savo vokalo sugebėjimus Sofia Rubina patvirtino savo „kylančios žvaigždės“ statusą, o nuolat blyksintys fotoaparatai vertė ištarti estę, kad ji jau dabar jaučiasi it tikra žvaigždė. Po koncerto kai kurie lankytojai tvirtino, kad tai geriausias šiemetinio festivalio koncertas!
Kiek vėliau vykęs klaipėdiečių grupės „Capella‘A“ sakralinės džiazo muzikos koncertas sausakimšoje Vytauto Didžiojo bažnyčioje taip pat nepaliko abejingų. Už puikų atlikėjų pasirodymą lankytojai negailėjo aplodismentų, o atlikėjai apstulbę nuo klausytojų simpatijų titulavo festivalį kaip šauniausią Lietuvoje ir linkėjo išlaikyti tradicijas bei vyraujančią dvasią dar tūkstantį metų!
Antrus metus iš eilės Kauno sporto halėje vyko Didysis festivalio koncertas. Abu projektai, skambėję renginyje, buvo profesionalūs ir įdomūs, dėl to daugelis susirinkusiųjų savo emocijas reiškė šokdami, o atlikėjams paprašius, ir pritardami balsu tam tikrose partijų vietose. Tačiau buvo ir tokių, kuriems reikėjo aistringesnės muzikos ar bent jau daugiau tradicinių džiazo elementų. Pakankamai didelis skaičius laisvų vietų ir nuolatinis lankytojų blaškymas iš vienos vietos į kitą komplikavo džiazinės atmosferos kūrimą, tad šiemetinis Didysis koncertas bent jau pagal lankytojų skaičių ir jų reiškiamas emocijas neprilygo pernykščiam. Kita vertus, galbūt šiemet ir nenorėta Didžiojo koncerto tapatinti su baigiamuoju, kadangi festivalis tik įsibėgėja, prieš akis dar visa ateinanti savaitė, kurioje laukia kelios naujovės ir, tikėkimės, nemažiau įspūdingi pasirodymai.
Jau po pirmos festivalio savaitės nesunku pastebėti, kad „Kaunas Jazz“ išties sugeba sukurti mieste ypatingą atmosferą, kurios vaisiais mėgaujasi ne tik džiazo gerbėjai, bet ir kitokių muzikos krypčių mėgėjai. Gausybė renginių pritraukia lankytojų iš kitų miestų, o užsienio atlikėjai, patyrę aistringą miesto publikos palaikymą, populiarina jį užsienyje. Gal todėl galima išgirsti naujus epitetus miestui, pavyzdžiui, kad Kaunas yra krepšinio ir džiazo sostinė!
