Savo socialiniame tinkle „Facebook“ Gabrielė Grygolaitytė-Vasha paliko jautrų laišką, kuriame atsisveikina su savo seneliu:
„Gal kai kuriems tai atrodys kvaila, kiti juoksis ir apkalbinės, man visiškai nesvarbu.
Vakar apie 17 valandą Anapilin iškeliavo mano vienintelis, mylimas ir pats nuostabiausias senelis. Seneliu jį vadinti maža. Ankstyvoje vaikytėje į jį kreipiausi tėčiu. Tai Žmogus, pas kurį patį pirmą, dar būdama vaiku, bėgdavau pasiguost, šaukdavau jį: „Deduli...“
Tai žmogus, kuris visą mano vaikystę padarė tikra vaikyste ir turbūt tik jo dėka aš išmokau daug dalykų. Dedulis – šeimos galva, autoritetas, žmogus kuris niekada nepasidavė ir tikėjo viskuo ką daro. Vieną baisią ir nelaimingą dieną susižinojom, kad vyrui, kuriam vos tik 65 metai pati bjauriausia liga – vėžys... Ir jau nebe tas kur buvo galima kažkaip mylimą senelį, tėtį ir vyrą ištraukti iš tos piktos ligos rankų. Visa giminė, jo draugai, šeima ir aš gyvenom tikėjimu, kad stipriausias pažinotas vyras grįš į gyvenimą Dievui padedant, toliau gyvens gyvenimą, dirbs, mylės žmoną (mano brangią ir vienintelę močiutę), vasara atšventęs savo gimtadienį su mano trim sesutėm eis rinkti braškių, trešnių, maudysis baseine, važiuos žvejoti... Bet būtinai turėjo ateiti ta diena, kai viską tenka tik prisiminti su ašarom veide. Vakar, išvydus jo veidą ir laikydama jį už rankos supratau, kad jis jau niekada nebelaikys manosios... Tai mano pati artimiausia ir dižiausia netektis...
Todėl kreipiuosi į jus, žmonės, būkite dėmesingi savo artimiesiems, saugokit savo sveikatą, nes mes nei vienas nežinom kiek gyventi mums yra duota...
Labai prašau visų supratimo. Nieko nerašykit, neguoskit, neskambinkit neklauskit ir neieškokit manęs, laikui bėgant aš pati atsirasiu, o dabar dar noriu pabūti tik su savim, šeima ir tuo kurį mylėjau labiausiai.
Dieve, saugok jį prašau....
Mano deduli...“
