Į ilgą ir fizinės ištvermės reikalaujančią kelionę po Norvegijos kalnus Nota keliavo kartu su mama ir bendraminčių, mėgstančių aktyvų poilsį, grupe. Kelionės tikslą turistai pasiekė autobusu, nuvažiavę daugiau nei 2 tūkst. kilometrų per Latviją, Estiją, Suomiją bei Švediją. Pakeliui patirti įspūdžiai, trumpi pasivaikščiojimai po miestus ar miestelius, net susitikimas su kol kas dar atostogaujančiu Kalėdų Seneliu, pasak Notos, neprilygsta tam, ką teko išvysti ir patirti stovyklaujant šiaurinėje Norvegijos pakrantėje.
„Pirmoji mūsų stovykla įsikūrė greta Sorvageno miestelio. Miegojome palapinėse, patys sau ruošėme valgį, prausėmės šaltu Norvegijos jūros vandeniu ir kasdien ėjome į žygius po Lofotenų kalnynus. Įspūdžiai – sunkiai atpasakojami žodžiais. Gamta – čia pritrenkianti. Uolos, nuo jų atsiveriantis fiordų grožis, iš aukštumų besiveržiantys kriokliai, upeliai, ežeriukai, nenusakoma vandens spalva. Nežinau, ar gali būti pasaulyje dar kas nors gražesnio“,- pasakoja jaunoji dainininkė.
Nors kelionėje stigo tokių civilizacijos „stebuklų“ kaip dušas ar minkšta lova, nors oro temperatūra dienomis tesiekė iki 16 laipsnių šilumos, o naktimis – tik 8 laipsnius, Nota sako, jog keliautojams nebuvo nei šalta, nei nepatogu. „Kai pristigdavo jėgų kopiant į tikslą, juokaudavom, jog reikia įsivaizduoti, kad kalno viršūnėje yra dušas...“,- juokiasi pirmąkart į tokią ištvermės kelionę patekusi mergina.
Kadangi keliautojai buvo įsikūrę už poliarinio rato, naktimis čia nesutemdavo. Tai buvo dar viena netikėta patirtis jaunajai turistei iš Lietuvos. „Svarsčiau, kaip mes užmigsim šviesoje, bet po dienos žygių visi būdavome taip smagiai pavargę, kad po vakarienės krisdavome į savo gultus palapinėse ir tik palinkėdavom sau, kad rytą neskaudėtų kojos, nes ir vėl laukia naujas žygis“,- pasakoja Nota.
Bene didžiausią įspūdį merginai paliko pasivaikščiojimas po miestelio, turinčio pavadinimą tik iš vienos raidės A, apylinkes. Patys norvegai sako, kad būtent čia yra pasaulio kraštas. Notai teko pamatyti „pasaulio kraštą“ nuo uolėtų viršukalnių, pasivaikščioti po mielą ir jaukią gyvenvietę. Ši vieta merginai paliko tokį įspūdį, kad kartu su kelionės bičiule jos pasižadėjo trūks plyš čia sugrįžti po trejų metų... „Po trejų metų mums abiems bus po 18-ą metų, abi būsim baigusios mokyklą ir nutarėm, jog būtinai dar kartą atvažiuosim čia. Dar nežinau, kaip tai įgyvendinsim, bet pasižadėjom. O pažadus reikia tęsėti“,- sako Nota, tebegyvenanti atostogų įspūdžiais apie ją pakerėjusią šalį ir dabar jau svajojanti į ją sugrįžti.
Fizinės ištvermės reikalaujantys žygiai po Norvegijos kalnynus ir patirtis juose Notai paliko neišdildomus įspūdžius.
