Nuo mažens įvairiuose choruose dainavęs Liudas vadovaus jau senai pažįstamam ir mylimam šokių ansambliui „Nemunas“, su kuriuo pažintis prasidėjo dar studijų laikais. „Tik išvykęs iš Tauragės į Kauną norėjau dainuoti, o kolektyvas „Nemunas“ buvo viena iš platformų, kur galėjau reikštis. Prisimenu, kad labai greitai leido atlikti solinę partiją, o per jubiliejų Kauno sporto halėje suteikė galimybę atlikti visą dieną“, – pasakoja dainininkas.
Pažintis su liaudies kultūra – vertybė
Prisiminimai jį užplūdo su kaupu, nes su šokių ansambliu Liudas vėl grįš į vietą, kur turėjo galimybę dainuoti tūkstančiams žmonių. Būtent Kauno sporto halėje dešimt skirtingų generolų ir šokių kolektyvų iš visos Lietuvos savo pasirodymais stengsis pakerėti ne tik susirinkusius salėje, bet ir žiūrimiausios televizijos Lietuvoje TV3 žiūrovus.
„Mane dažnai kviečiasi dalyvauti skirtinguose televiziniuose projektuose, bet sutinku tik tada, kai matau prasmę. „Kadagys“ duos naudą ne tik man, bet ir visai Lietuvai. Su tautine kūryba turiu ilgametę draugystę, nes tai yra mano batai“, - juokiasi dainininkas, taip pat pasidžiaugęs ir spintoje kabančiu tautiniu kostiumu. Kaip pats sako, pasipuošęs keliauja net į prekybos centru, tikėdamasis, kad kuo daugiau žmonių prisimins tikrąsias vertybes.
„Liaudies kultūra Lietuvoje yra nykstanti. Neseniai teko būti Amerikoje, kur susipažinau su ten gyvenančiais vyresnio amžiaus lietuviais. Nuo septynių vakaro iki antros valandos nakties mes dainavome lietuvių liaudies dainas, nes tai jiems atrodo visiškai natūralu.
Vis dėlto aš pritariu Veronikai Povilionienei, kuri ne kartą yra sakiusi: „Neatsistokime jaunos mergaitės ar maži berniukai ir nedainuokime senių balsais“. Liaudies kultūra negali išlikti, jei ji nebus integruota į šiuolaikinę visuomenę, modernų pasaulį. Mes turime ją pritraukti prie jaunų žmonių, todėl labai džiaugiuosi, nes „Kadagyje“ kelio į žmonių širdis, plačiąją visuomenę ieškosime labai įdomiais būdais“, - kalba generolas.
Pabėgęs į kaimą Liudas atrado tikrąją laimę
Nors vyras pripažįsta, kad jo paties šeima nepuoselėjo liaudies kultūros, didelę įtaką padarė vaikystė kaime. Žalia gamta, ramybė visai neseniai paskatino Liudą, žmoną ir pusantrų metų dukrytę palikti didmiestį. Kaip pats sako, prie gyvenimo užmiestyje tenka derintis, nes čia egzistuoja visai kitokios taisyklės.
„Atvažiavau sekmadienį ir ištraukiau žoliapjovę. Eina pro mano namą moteriškė ir šaukia: „Šventadarbis!“. Supratau, kad mieste esančios tradicijos čia netiks, nes bent jau šventą dieną tikrai tvarkytis negalima“, - juokiasi Liudas. Jis išduoda, kad visiškai neatitinka operos solisto stereotipo, nes nemėgsta šurmulio, prabangos, o geriausias laisvalaikio praleidimo būdas – ravėjimas, medžių genėjimas ir sodas.
„Aš tiesiog negalėjau gyventi bute, nes man atrodė, kad girdžiu visų už sienos gyvenančių žmonių mintis, rūpesčius, triukšmą. Svarbiausia, kad grįžus namo tu negali atsijungti nuo namų“, - atvirai kalba Liudas. Pabėgimo nuo miesto į ramybę Liudas linki visiems žmonėms, nes, kaip pats sako, tik tuomet supranti, kas yra tikroji laimė.
„Tikroji gyvenimo laimė – tai yra laisvadieniai. Kai jie yra skirti tik tau, tavo žmonai, dukrai ir draugams. Ir labai visiems palinkėčiau įsigyti sodybą, nes gera pabėgti, pažvelgti į žvaigždžių nusėtą dangų ir suprasti, kad gyvenimas vėl grįžta į vėžes“, - linki premjeros „Kadagys“ generolas, tik dar kartą paskatinęs žmones nepamiršti vertybių. O jis savo dukrelei liaudies kultūrą puoselėjo nuo mažens.
„Kai mano žmona laukėsi, aš jai į pilvą niūniuodavau labai gražią liaudies dainą „Šių naktelę, per naktelę“. Gimdymo metu žmonai buvo atliktas Cezario pjūvis, todėl dukrelę uždėjo man ant krūtinės. Ji labai smarkiai verkė, o aš tyliai, tyliai vėl dainavau, ji pajuto vibraciją ir nurimo. Tai yra nuostabus atsiminimas, vertybė ir nuostabios liaudies kultūros dovana“, - atvirą pokalbį užbaigė dainininkas.
