Filmo “Karšta pupytė” (“Hot chick”, 2002 m.) pavadinimas nuteikia paaugliškai komedijai apie seksą, bet tai greičiau vaikams skirtas filmas. Nors pagrindinė filmo tema lyg ir yra vyrų ir moterų lytiniai santykiai, bet pasakojimas yra per daug vaikiškas, kad būtų skirtas paaugliams.
Išeina savotiškas “karštas pyragas” vaikams. Matyt, akceleracija daro savo ir mūsų laikais net vaikai jau domisi seksu. Na, o jei yra paklausa, pasiūla anksčiau ar vėliau atsiranda.
Filmo pagrindinė žvaigždė yra komedijų aktorius Robas Schneideris, kurio pagrindinis privalumas yra kvaila veido išraiška. Komedijoms, ypač atėjusioms iš JAV, tai netrukdo - tai net jų privalumas. Tad ir matome, kaip kažkoks suvaikėjęs trisdešimtmetis vyras vaiposi prieš kamerą. Schneideriui “Karšta pupytė”, žinoma, ne pirmas filmas. Prieš tai buvo ir “Mažasis Nikis” (“Little Nicky”, 2000 m.), ir “Žvėris” (“Animal”, 2001 m.), o praėjusiais metais nusifilmuota “Karštoje pupytėje”.
Epizodiniame vaidmenyje “Karštoje pupytėje” pasirodo ir Adamas Sandleris. Vaidmuo labai įdomus - dredais (storom sruogom suveltais plaukais) apaugęs jaunuolis, kuris visiems patarinėja, kur galima slėpti marihuaną, ir savo gyvu pavyzdžiu demonstruoja, kaip šaunu ją rūkyti. Nežinia, kas atsitiko gerajam Adamui Sandleriui, bet čia dominuoja blogoji jo pusė. Gana įdomu stebėti šio prasto, bet daug besifilmuojančio ir JAV kino prodiuserių gerai reklamuojamo aktoriaus karjerą.
Greitai Sandlerį matysime ir Polo Andersono filme “Apgirtę nuo meilės” (“Punch drunk love”, 2002 m.). Andersonas - vienas įdomiausių šiuolaikinių JAV režisierių, kuris išgarsėjo 1997 m. filmu “Pašėlusios naktys” (“Boogie nights”, 1997 m.) ir patvirtino savo sugebėjimus 1999 m. su juosta “Magnolija” (1999 m.). Tai aukščiausio lygio amerikiečių kinas ir tikrai įdomu, ką bendra su tuo turi Sandleris. Palauksim, pamatysim, bet tai gali būti ir tas ne toks retas atvejis, kai ir blogi aktoriai tinka gerų režisierių filmams. Pavyzdžiui, galima prisiminti ir Mike’o Figgiso filmą “Vienos nakties nuotykis” (“One night stand”, 1997 m.), kuriame vaidino siaubingai blogas aktorius Wesley Snipes’as.
“Karštos pupytės” siužetą galima papasakoti vienu sakiniu. Mokyklos gražuolei (žinoma, lėlės Barbės tipo blondinė) pakliūna į rankas stebuklingi auskarai, kurie ją paverčia vyru. Tai ir yra pretekstas visoms lyg ir juokingoms situacijoms, kai draugės prašo joms parodyti “antrąjį galą” arba kai ši mergina vyro pavidalu mėgina išlaikyti santykius su savo vaikinu, arba kai visa kompanija nueina į barą ir naujai iškeptas “vyras” kimba tai prie vyrų, tai prie moterų, neapsispręsdamas dėl savo lytinės orientacijos.
Tiek marihuana, tiek gana atviri juokai apie žmonių lytinius santykius šiaip jau nurodo, kad tai vyresnei auditorijai skirtas filmas. Oficialiai JAV šį filmą leidžiama žiūrėti nuo 13 m., bet ir vaidyba, ir tai, iš ko “skeliamas” juokas, yra tiesiai perimti iš vaikiškų filmų, kur svarbiausia per kraštus besiveržianti ekspresyvi vaidyba (tos visos išsprogusios akys, pražiotos burnos, riksmai menkiausia proga ir t.t.), iš anksto nuspėjamas siužetas ir galiausiai didaktiniai pamokymai apie draugystę, meilę ir ištikimybę.
Tad “Karšta pupytė” - filmas, kuriam gana sunku surasti auditoriją. Vaikams daug kas gali būti per atvira, vyresniems - per vaikiška. Galbūt filmas galėtų patikti tą trumpą amžiaus tarpsnį pergyvenantiems paaugliams, kai vaikystė dar nesibaigė, bet norisi kažko nauja. Štai ir galima tada pažiūrėti “Karštą pupytę”. Nors kokį poveikį padarys šis filmas tiems jauniems žmonėms - nežinau. Greičiausiai nieko gero, nebent paruoš ateičiai “Karšto pyrago” gerbėjų armiją.
Komentarams - [email protected]
