“Aš - šnipas” (“I spy”, JAV, 2002 m.) yra komedija ir nerodo nieko nauja, tik kartoja, kas nuo seno žinoma. Nuo kartojimo šie dalykai tampa šablonais ir būtent tokių dalykų reikia vengti. Net jei jais norima pasakyti kažką įdomaus, vis tiek galite likti nesuprasti, nes žiūrovui bus tiesiog nuobodu. “Aš - šnipas” tuo net ir piktnaudžiauja, todėl tai gana vidutinė, nuobodi ir tik keliose scenose juokinga komedija.
Filmo “komiškumo” “gamintojas” yra dviejų amerikiečių aktorių komikų duetas. Vienas priklauso senajai komikų kartai, kuri po truputi tampa nelabai juokinga, o kitas - naujai, kuri kaskart tampa vis įdomesnė. Eddie Murphy mus juokina jau vos ne 30 metų ir pradėjęs karjerą greitakalbio, ekspresyvaus juodaodžio amplua baigia ją originaliu greitakalbio, ekspresyvaus juodaodžio sceniniu įvaizdžiu. Tai mes jau matėme tikrai daug kartų, originalo versijose ir pakartojimuose (pavyzdžiui, Willas Smithas turi panašių bruožų, nors tai, žinoma, kito lygio aktorius, iš kurio galima sulaukti ir kokio perliuko; tuo galėjome įsitikinti visai neseniai pasirodžiusiame “Ali”); na, o Murphy jau tiesiog nebejuokingas.
Jaunasis jo partneris filme yra Owenas Wilsonas. Jei prisimenate vienišą kaubojų narkomaną iš “Tanenbaumų” (‘Royal Tanenbaums”, JAV, 2001 m.), šis Wilsono herojus vos ne perkopijuotas į “Aš - šnipas”. Tiesa, čia jis vos ne pagrindiniame vaidmenyje, bet “triukus” atlieka beveik tuos pačius. Matome tokį lėtoko, mąslaus ir kiek per mandagaus blondino tipažą, kuris ryškiai kontrastuoja su ugninga Eddie Murphy natūra. Iš čia komiškumas, kurį kelia kontrasto efektas.
Bet filme yra bent dvi scenos, kuriose jau pradedi prisiminti, su kokiu malonumu žiūrėjai kad ir “48 valandas” (“48 hours”, JAV, 1982), kuriose Murphy karaliavo. Tai scena, kurioje Murphy moko Wilsono vaidinamą specialųjį žvalgybos agentą, kaip suvilioti merginą. Išeina toks temperamentingas juodas “soul”, kurį atlieka suomis. Tikrai juokinga, nesusilaikai net ir instinktyviai tam priešindamasis. Antroji scena - tai lyrinis intarpas Budapešto kanalizacijoje, kur prisiuostę kažkokių dujų abu komikai suartėja sielomis ir pasakoja vienas kitam apie savo vaikystę. Bet čia vėlgi geresnis, matyt, Wilsonas.
Filmo siužetas - tai specialiosios žvalgybos agentų bandymai iš Budapešto nelegalių ginklų prekeivių susigrąžinti kažkokį nematomą lėktuvą, pavogtą iš Amerikos karinių pajėgų. Į tai įtraukiamas vidutinio svorio kategorijos bokso čempionas Kelis Robinsonas, kuris kaip tyčia vyksta į Budapeštą, ir tai puiki priedanga agentui Aleksui Skotui. Paskui jie vienas kitą įveda ir į žvalgybos paslaptis, ir į audringą įžymybės gyvenimą.
Filmą galima žiūrėti tik esant pačioms palankiausioms išankstinėms nuostatoms, kai net ir nesvarbu, ką pamatysi. Keletas vietų yra įdomios, o kas liko - klišių kartojimas ir nepagarba kino žiūrovo skoniui. Tiesa, jei seniai matėte Eddie Murphy, o minėtos “48 valandos” buvo jūsų vaikystės hitas, tada “Aš - šnipas” peržiūroje galite patirti ir malonių akimirkų.
Komentarams - [email protected]
