Mūsų buvimo vietą galima tiksliai nuspėti 93 proc. viso paros laiko, nes visus valdo kasdienybės rutina, nustatė JAV mokslininkai.
Pasak jų, dauguma šiuolaikinių žmonių gyvena paskendę kasdienybės rutinoje, o spontaniškai besielgiančių asmenybių dabartinėje visuomenėje beveik nebelikę. Nors daugelis save laiko visiškai laisvais, galinčiais elgtis kaip tinkami, JAV atliktas eksperimentas patvirtino, kad iš tikrųjų viskas yra priešingai. „Mes visi daugiau ar mažiau gyvename nuobodžiai“, - tvirtina Bostono Šiaurės rytų universiteto Sudėtinių tinklų tyrimų centro mokslininkas Albertas - Laszlo Barabasis.
Jis kartu su kolegomis tris mėnesius nagrinėjo maždaug 50 000 vieno JAV mobiliojo ryšio tinklo vartotojų judėjimo po šalies teritoriją trajektorijas. Duomenys, kuriuos mokslininkams suteikė mobiliojo ryšio bendrovė, leido fiksuoti šių vartotojų buvimo vietą remiantis jų telefonų signalų keitimusi su ryšio tinklo bazinėmis stotimis, tačiau visa informacija buvo nuasmeninta – tyrėjai negalėjo identifikuoti eksperimente dalyvavusių žmonių.
Tyrimo, kuriuo buvo siekiama įvertinti galimybių nuspėti žmonių mobilumą ribas, rezultatai skelbiami žurnale „Science“.
Pagrindinė mokslininkų išvada tokia: nepriklausomai nuo to, ar žmonės paprastai būna sąlyginai netoli nuo savo namų, ar išvyksta toli nuo jų, jų fizinis judėjimas teoriškai yra nuspėjamas iki 93 proc. viso paros laiko. Nuspėjamumu tyrimo autoriai vadina galimybę numatyti atskiro žmogaus buvimo vietą po valandos, remiantis ankstesnėmis jo judėjimo po miestą ar šalį trajektorijomis. Pasak mokslininkų, jei būtų pateikta 100 tokio asmens būsimos buvimo vietos prognozių, 93 atvejais jos būtų visiškai teisingos.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįtikėtina, tačiau visos žmogaus judėjimo trajektorijos išėjus iš namų ir vėl į juos sugrįžus yra stebėtinai stabilios: automobilių aikštelė, autobuso stotelė ar traukinių stotis, stabtelėjimas pakeliui prie spaudos kiosko ar kavos parduotuvės, biuras, kelionės pas klientus, pietūs kavinėje, dalykiniai susitikimai – visa tai per ilgesnį laiko tarpą leidžia sukurti individualų judėjimo modelį, kuris leidžia statistiškai patikimai prognozuoti atskiro žmogaus buvimo vietą pasirinktu laiku. Nors iš pirmo žvilgsnio žmonių judėjimo trajektorijos atrodo visiškai atsitiktinės, pasak mokslininkų, būsimą jų buvimo vietą galima numatyti gana tiksliai.
Pasak tyrėjų, toks rezultatas beveik nepriklauso nuo žmonių lyties, amžiaus, kalbos skirtumų, o taip pat nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.
Įdomu, kad, remiantis mobiliojo ryšio tinklo naudojimo duomenimis, nustatyta, jog žmonių buvimo vieta daugiau ar mažiau patikimai prognozuojama ir savaitgaliais bei švenčių dienomis, kai žmonės atitrūksta nuo darbo rutinos, privalomų maršrutų bei tvarkaraščių, ir gali vykti kur nori ir kada nori. Pasak tyrimo autorių, tai liudija, jog rutina giliai įsišaknijusi žmogaus prigimtyje, ir jos negalima sieti tik su kasdieniais darbo reikalais.
Šio ir kitų panašaus pobūdžio tyrimų duomenys, pasak mokslininkų, gali praversti kuriant žmonių judėjimo prognozavimo modelius, kurie padėtų geriau planuoti miestų transporto sistemas, energijos tiekimo tinklų ir kitų infrastruktūros objektų projektavimą. Jie taip pat būtų naudingi epidemijų bei stichinių nelaimių atvejais.
