Vilniuje viešėjęs Davidas Weekly teigia, kad pasaulyje reikia nuolat ieškoti problemų ir galvoti, kaip jas galima išspręsti. Be to, jis pabrėžia, kad geros idėjos turi būti vagiamos ir kiekvienam, norinčiam dirbti su „startup’ais“, susitaikyti, kad ateityje teks patirtį ne vieną nesėkmę.
Pats D. Weekly įkūrė bendrovę „PBWorks“ ir „Hacker Dojo“ – inžinierius, mokslininkus, artistus, antreprenerius vienijančią bendruomenę. Jis dalyvavo sostinėje vykusioje konferencijoje „Startup Monthly Vilnius“.
Jūsų biografijoje rašoma, kad per 18 dienų apkeliavote aplink pasaulį, Ganoje vaikus mokėte technologijų, turite nardytojo licenciją ir galite skraidyti sraigtasparniu. Be to, kuriate „startup’us“. Kaip taip atsitiko?
Aš mėgstu padėti žmonėms ir tyrinėti naujas vietas. Mėgstu apsupti save žmonėmis, kurie man padeda šį darbą atlikti vėliau, kurie žvelgia į pasaulį panašiai kaip aš ir ieško, kaip padėti kitiems. Kai galvoji taip kaip aš, surandi įdomias naujas patirtis.
Į Vilnių atvykau taip pat. Yuri Rabinovichius („Startup Monthly“ įkūrėjas – aut. past.) manęs visai atsitiktinai paklausė ar galėčiau pagelbėti per vieną iš „Startup Monthly“ renginių San Fransiske. Vėliau paprašė paskaityti pranešimą ir galiausia pakvietė į Vilnių. Taigi kažkada eilinį rūgpjūčio trečiadienį ištartas „taip“ mane atvedė iki Vilniaus, kur susitikau su Lietuvos premjeru.
Jūsų paskyroje „LinkedIn“ nurodyta, kad šiuo metu vienaip ar kitaip prisidedate prie aštuonių darboviečių ir projektų. Kaip viską spėjate?
Stengiuosi šį skaičių sumažinti. Dalis projektų neužima itin daug laiko – keletą valandų per mėnesį. Aš esu laimingas, kad galiu išnaudoti savo dieną naudingai veiklai, mat nereikia daug laiko praleisti viešajame transporte, neturiu vaikų, o mano draugė dirba taip pat sunkiai, kaip ir aš.
Mano diena praeina užsiimant labai daug skirtingų darbų. Tačiau juos dirbu su žmonėmis, kuriuos mėgstu bei mėgstu pačius darbus, todėl tai nebūtinai jaučiasi, kaip darbas. Jeigu dirbi darbą, kurio nemėgsti, tavo pasaulis aiškiai pasidalina į konkrečias valandas, kurias praleidi dirbdamas ir namie. Kai kurie žmonės jas mėgsta itin atskirti, o aš, pavyzdžiui, negaliu pasakyti, kiek valandų dirbu per savaitę.
Iš kur semiatės tiek idėjų ir energijos?
Iš požiūrio, kurio galima išmokti. Pasaulyje reikia ieškoti problemų, tačiau nebūti ciniku, nes pastarasis pasaulį mato, kaip žlugusį. Taip, pasaulis yra baisi vieta, tačiau antrepreneris mato, ką jame galima sutaisyti. Ne kiekviena problema gali būti išspręsta, nes kai kurios problemos per sudėtingos arba tu esi ne tas žmogus, kuris jas turėtų spręsti.
Antrepreneriai visada ieško, kur būtų galima sukurti geresnę patirtį. Esi lyg visuomenės medikas. Manau, kad veikti dėl problemos yra labai naudinga, nes tu planuoji darbus atgaline tvarka. Gal egzistuoja technologija, kuri gali išspręsti problemą, tačiau gal ją kur nors reikia patobulinti ir tuomet galvoji, kaip tai padaryti, kad išspręstum konkrečią problemą. Ir tai būna daroma dėl konkrečios priežasties, o ne šiaip imamasi eilinio projekto.
Kur po penkerių metų matote internetą ir „startup’ų“ ekosistemą?
Aš manau, kad žmonijos civilizacija artėja prie taško, kai visi tapsime kiborgais. Jau dabar realiu laiku galiu ne tik užduoti klausimus žmonėms kitame pasaulio gale, bet ir paprašyti jų kažką padaryti dėl manęs, o aš padarysiu dėl jų. Ryšiai, kuriuos mes turime, pokalbiai, kuriuos galime turėti, tampa vienu dideliu organizmu.
Kai dar nešiojau akinius, patyriau smagią akimirką. Užsisakiau akinius iš portalo Jungtinėje Karalystėje. Kai, praėjus porai savaičių, jie atkeliavo, supratau, kas atsitiko. Rankoje turėjau Jungtinės Karalystės bendrovės akinius su itališkais rėmeliais, japoniškais lęšiais, kurie man buvo pritaikyti Kinijoje ir atsiųsti į Kaliforniją. Gavau stilingus, man pritaikytus akinius už 50 dolerių. Tai puikus globalizacijos pavyzdys.
Kiekviena kultūra gali pasauliui pasiūlyti geriausia, ką turi. Protingiausi, kūrybingiausi žmonės, nesvarbu, kur gimę, gali tame dalyvauti – judame link vienos didelės pasaulinės civilizacijos. Tautybės vaidmuo dingsta.
Jūsų pagrindiniai patarimai „startup’ams“?
Geros idėjos turi būti vagiamos. Nereikia bandyti slėpti idėjų, nereikia galvoti, kad jos yra daug vertos – svarbiausia yra jų įgyvendinimas. Kai pradedi idėją įgyvendinti, supranti, kurios jos dalys geros, o kurios blogos ir iš lėto pradedi tapti tos srities ekspertu. Svarbu, kad jei galvoji, kad tavo idėja gera – iškart bandyti tapti ekspertu toje srityje. Tiesiausias kelias link to – pristatyti ją rinkoje. Ir tai daryti greitai bei dažnai.
Svarbu suprasti, kad daugelis idėjų, kurias turite, net jei ir esate labai protingas, bus blogos. Neturite to priimti asmeniškai. Turite rinkai pristatyti savo idėjas, kai rinka sako, kad idėja bloga – nurykite karčią piliulę, iš to pasimokykite ir, jei galima, idėją patobulinkite arba numeskite į šoną ir imkitės naujos.
Taip pat reikia surasti žmones, kurie jus galėtų paremti, nes tai yra emociška ir sunki kelionė. Susidursite su viena nesėkme po kitos, o su tuo sunku susitaikyti, tačiau daugelis žmonių „startup’ų“ vystymo nepripažįsta, kaip emocinio proceso. Jums reikės pagalbos.
Vieninteliai žmonės, kurie supras, ką jūs darote – kiti žmonės, kurie taip pat užsiima „startup’ais“, nes jūsų draugai greičiausiai galvos, kad esate šiek tiek keistas, jog kuriate savo bendrovę. Turite sukurti tinklą žmonių, kurie jus parems, bei stengtis pasiekti žmones, kurie jus įkvepia.
Ar „Startup Monthly Vilnius“ – pirmoji jūsų pažintis su Lietuvos „startup’ais?
Tai mano pirmas kartas Lietuvoje. Silicio slėnyje su „startup’ais“ dirba žmonės iš viso pasaulio, tačiau su lietuviais nesusidūriau. Šis „Startup Monthly“ renginys daug didesnis nei Silicio slėnyje.
Vilniuje matėme įvairių „startup’ų“. Jiems patarėme, pakreipėme teisinga kryptimi ir mane nustebino, kiek jie patobulėjo per parą. Vienai komandai pasakėme, kad neturi pakankamai duomenų, ar tikrai žmonėms reikia jų produkto. Jie per 24 valandas paskambino 60 prekybininkų, atliko tyrimą, nustatė plėtros galimybės.
Lietuva turi labai mažą rinką. Ar geriau savo idėjas bandyti realizuoti čia, o gal verčiau keliauti tiesiai į Silicio slėnį?
Manau, kad kiekvienas žmogus turi nedorą privalumą. Mes visi turime eilę patirčių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyt vienos su kita nesusijusios. Pavyzdžiui, tėvas gamino kėdės, mama dirbo teatre, o jūs keletą mėnesių mokėtės Italijoje. Tai jums suteikia tam tikrą įžvalgą, kurios niekas kitas neturi.
Taip, Silicio slėnyje išmoksite daug, tačiau Lietuvos rinka – nedoras lietuvių pranašumas. Mažoje Lietuvos rinkoje savo produktus ir paslaugas greičiausiai ryšis pristatyti tik lietuviai. Iš Lietuvos galite pasiekti Rusijos, Europos ir kitas rinkas. Manau, tai puiki rinka treniruotėms. Čia galite labai greitai išbandyti savo idėją.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie naują „dot–com“ burbulą. Kokią jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Aš darbavausi pirmojo „dot–com“ burbulo metu. Šiandien viskas ne taip neracionalu, kaip buvo 2000–aisiais. Tam tikru mastu šiandien esame burbule, tačiau didžioji dalis investicijų yra paremtos sparčiai augančiomis pajamomis.
Pirmojo burbulo metu daug kam nerūpėjo įmonių uždarbio šaltiniai ar planai, kaip gauti pinigų. Tuo metu buvo puikus rezultatas, jei turėjai 5 mln. naudotojų. Šiandien – tai tik ašaros.
Natūralus klausimas, ar visi sprendimai logiški, kai už „Instagram“ sumokamas milijardas dolerių, tačiau „Facebook“ uždirba pinigus ir turi milžinišką vartotojų bazę, iš kurios galima uždirbti pinigų. Taip, planuojamas 100 mlrd. JAV dolerių (manoma, kad po IPO maždaug tiek bus vertas „Facebook“ – aut. past.) yra itin didelė suma. Tačiau pažiūrėkite, kokia dalis pasaulio naudojasi „Facebook“. Šis socialinis tinklas tapo fundamentalia interneto dalimi.
