Tai takoskyra tarp daugiašališkumo šalininkų, pasisakančių už tai, kad valstybės dirbtų drauge, ir vienašališkumo rėmėjų, raginančių užtikrinti nacionalinį suverenitetą.
Nepaisant visame pasaulyje girdimų aimanavimų dėl JT nesėkmių, antradienį buvo akivaizdu, kas yra mažuma.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nesulaukė palaikymo, kai be jokių skrupulų gynė jam į valdžią ateiti padėjusią savo „Pirmiausia – Amerika“ darbotvarkę – izoliacionizmu grindžiamą požiūrį į pasaulį, keliantį klausimų dėl tarptautinių organizacijų reikalingumo. Tokį požiūrį jau perėmė ir nedidelis skaičius populistinių vyriausybių, tačiau jų daugėja.
D. Trumpas atsidūrė vadinamųjų daugiašalininkų, daugelis kurių yra tradiciniai Jungtinių Valstijų sąjungininkai, apsiaustyje. Jie pasisako už glaudesnį bendradarbiavimą sprendžiant opias pasaulines problemas, tokias kaip klimato kaita, skurdas ir masinė migracija.
Pateikiame svarbiausias citatas iš JT Generalinės Asamblėjos įžanginio posėdžio:
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas:
„Daugiašališkumo principas puolamas kaip tik tada, kai mums jo labiausiai reikia“.
A. Guterresas, vadovaujantis 193 nares turinčioms Jungtinėms Tautoms, savo kalboje, kuri buvo D. Trumpo pasisakymo priešybė, įspėjo apie valstybių izoliavimosi pavojus.
„Susidūrus su didžiulėmis, egzistencinėmis grėsmėmis žmonėms ir planetai... nėra jokio kito kelio judėti pirmyn kaip tik kolektyviniai, bendrais principais pagrįsti veiksmai bendro gėrio labui“, – kalbėjo JT vadovas.
Jis įspėjo, kad pasaulis pasiekė „itin svarbų momentą“ dėl pasaulinio atšilimo, todėl lyderiai privalo imtis veiksmų per artimiausius dvejus metus, antraip klimato kaita ims smarkiai greitėti. Jis paragino šalis įgyvendinti Paryžiaus klimato sutartį, iš kurios Jungtinės Valstijos pasitraukė.
A. Guterresas taip pat įspėjo apie didėjantį susiskaldymą bei populizmą ir sakė, kad tie, kas žiūri į savo kaimynus kaip į keliančius pavojų, „gali sukelti grėsmę ten, kur jos nėra“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas:
„Amerikai vadovauja amerikiečiai. Atmetame globalizmo ideologiją, esame patriotizmo doktrinos šalininkai“.
Nors tai buvo D. Trumpo šansas kreiptis į pasaulį, jo kalba, regis, buvo labiau skirta Amerikos auditorijai ir persmelkta triumfališku tonu.
Jis gyrėsi, kad dabar Amerika yra „stipresnė, saugesnė ir turtingesnė šalis“ nei buvo prieš jam tampant prezidentu. D. Trumpas gynė protekcionizmu grindžiamą savo prekybos politiką ir sakė, kad Jungtinės Valstijos ima „griežtai žiūrėti“ į savo pagalbą šalims, kurioms nerūpi Amerikos interesai.
Jis pažėrė piktų žodžių JT Žmogaus teisių tarybai bei Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir atmetė tarptautinį paktą dėl migrantų teisių.
„Niekada neperleisime Amerikos suvereniteto nerenkamai, neatskaitingai pasaulinei biurokratijai“, – kalbėjo prezidentas.
D. Trumpas neužsiminė apie klimato kaitą. Jis sakė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios eksportuoti „mūsų gausius, įperkamus naftos, švarios anglies ir gamtinių dujų išteklius“.
Brazilijos prezidentas Michelis Temeras (Mišelis Temeras):
„Gyvename laikais, temdomais izoliacionizmo jėgų. Atgimsta senos nepakantumo formos“.
M. Temeras paragino pasaulio lyderius grįžti prie tarptautinio bendradarbiavimo. Prezidentas sakė, kad jo administracija jau atliko savo darbą atverdama Brazilijos ekonomiką ir priimdama venesueliečius, bėgančius iš savo šalies dėl ją užklupusių ekonominių negandų.
Jis taip pat paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą, kurioje dominuoja penkios nuolatinės narės – JAV, Kinija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Rusija.
Ruandos prezidentas Paulis Kagame:
„Dabartinė dviejų pakopų pasaulinio valdymo sistema yra netvari“.
P. Kagame sakė, kad Afrika linkusi palaikyti glaudesnį bendradarbiavimą. Jis priminė, kad šįmet buvo pasirašytas susitarimas dėl Afrikos žemyno laisvosios prekybos erdvės, taip pat padidinta parama Afrikos Sąjungos taikos palaikymo operacijoms.
Anot prezidento, daugiašališkumas yra gyvybiškai svarbus planetos ateičiai, tačiau tam reikia didesnio sąžiningumo.
„Tik nedaugelis gali tapti tais, kurie nustato normas, pagal kurias bus vertinami visi kiti“, – sakė jis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas):
„Jei negalime visiems, visur pasaulyje, garantuoti bent minimalios taikos ir gerovės, niekas negali būti saugus tarp savo sienų“.
R. T. Erdoganas kalbėjo apie Turkijos pagalbą 4 mln. sirų pabėgėlių, sudarydamas ryškų kontrastą D. Trumpo argumentams dėl būtinybės stiprinti JAV sienų apsaugą, kad pro jas neprasmuktų nelegalūs migrantai.
Jis sakė, kad JT yra „labai svarbios pasaulio ateičiai“, tačiau įspėjo, jog Saugumo Taryba privalo būti reformuota.
R. T. Erdogano kalboje būta ir nacionalistinių gaidų. Jis įspėjo „draugiškas šalis“, kad Turkijos ieškomų teroristų neišdavimas joms gali „brangiai kainuoti“.
Vis labiau į autoritarizmą linkstantis Turkijos lyderis savo kalboje taip pat paminėjo Jungtinėse Valstijose gyvenantį musulmonų pamokslininką Fethullah Guleną (Fetchulą Giuleną), kurį Ankara kaltina organizavus nesėkmingą 2016-ųjų pučą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas:
„Nacionalizmas visuomet veda į pralaimėjimą“.
E. Macronas pažymėjo, kad auga skepticizmas dėl JT, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių institucijų. Jis sakė, kad „galima pavargti nuo daugiašališkumo“, tačiau paragino nepervertinti savo jėgų ir nesirinkti izoliacionistinės politikos.
Seišelių prezidentas Danny Faure'as:
„Šiame unikaliame forume visi mes atstovaujami vienodai“.
D. Faure'as gynė JT ir sakė, kad Indijos vandenyne esančios jo respublikos egzistavimas priklauso nuo to, ar valstybės laikysis tarptautinių įsipareigojimų dėl kovos su klimato kaita.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani:
„Priešinimasis daugiašališkumui nėra stiprybės požymis; tai veikiau žemo intelekto požymis“.
H. Rouhani kalboje dominavo Irano ir JAV priešiškumo tema. D. Trumpo sprendimu Jungtinės Valstijos pasitraukė iš 2015 metais sudaryto tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos, pagal kurį buvo atšauktos Teheranui taikytos sankcijos. JAV kaltina šiitišką respubliką terorizmo rėmimu.
H. Rouhani sakė, kad D. Trumpas, regis, pasiryžęs paversti tarptautines institucijas neveiksmingomis, o tai, anot jo, „atskleidžia nesugebėjimą suvokti sudėtingo ir savitarpiškai susijusio pasaulio“.
