Anksčiau šią savaitę turėjęs įvykti jų susitikimas buvo atidėtas dėl smarkios pūgos, o ir penktadienio susitikimą tebetemdo žodžių karas tarp dviejų abiejų lyderių, tradiciškai laikomų sąjungininkais.
Atsargioji Vokietijos kanclerė ir impulsyvusis JAV prezidentas surengs derybas Ovaliajame kabinete, tikėdamiesi sumažinti skirtumus dėl NATO, Rusijos, tarptautinės prekybos ir daugybės kitų klausimų.
Iš pradžių buvo planuojama surengti derybas antradienį, tačiau į Jungtinių Valstijų rytus atslinkus pūgai šis galimai sudėtingas susitikimas buvo atidėtas.
A.Merkel ilgus metus buvo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) artimiausia tarptautinė partnerė: juodu siejo stiprus ryšys ir panašus ryžtingas požiūris.
Tuo tarpu santykiuose su D.Trumpu Vokietijos kanclerė gali pasitenkinti atviro konflikto ar 140 simbolių žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ vengimu.
Prieš tapdamas JAV prezidentu respublikonas yra pavadinęs A.Merkel sprendimą priimti šalyje pabėgėlius „katastrofiška klaida“, ir sakė, kad ji „griauna Vokietiją“.
Be to, jis reikalavo iš Vokietijos ir kitų šalių padidinti išlaidas, skiriamas gynybai. Vis dėlto šaliai, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos puoselėja stiprias pacifistines tradicijas ir bando laikytis fiskalinio apdairumo principų, tai yra opus klausimas.
A.Merkel savo ruožtu ne kartą bandė priminti nekilnojamojo turto magnatui demokratines vertybes.
Pasak jos, bet koks „glaudus bendradarbiavimas“ privalo būti pagrįstas „demokratijos, laisvės, pagarbos teisinei valstybei ir žmogaus orumo vertybėmis, nepriklausomai nuo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų“.
Tokie komentarai privertė kelis aršiausius D.Trumpo kritikus pripažinti A.Merkel naująja „laisvojo pasaulio lydere“, nors šis titulas paprastai tenka Baltųjų rūmų šeimininkui.
Europos balsas
Tarp susitikimų JAV ir Vokietijos lyderiai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, per kurią veikiausiai bus nagrinėjami skaudūs praeities nesutarimai.
„Vokietija žiūri į Vašingtoną su pažeidžiamumo ir pasitikėjimo mišiniu“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyriausiasis bendradarbis Jeffas Rathke (Džefas Ratkė).
„Vokietija yra faktinė Europos Sąjungos lyderė, tačiau Bendrija patiria vidinių ir išorinių išbandymų, kurie daro jos ateitį neaiškią“, – pridūrė jis.
„Vokietija sudėjo visus savo saugumo kiaušinius į daugiašalius krepšius“, – sakė ekspertas.
Nuo savo inauguracijos D.Trumpas šiek tiek sušvelnino savo retoriką, tačiau jis vis dar turėtų daryti spaudimą dėl gynybos biudžeto padidinimo.
Tuo tarpu Europos pareigūnai vis dar nerimauja, kad JAV prezidentas yra pernelyg smarkiai įsikibęs savo pagrindinio stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) nacionalistinės ideologijos.
S.Bannonas remia prekybos protekcionizmą ir prieštarauja ES ir kitoms daugiašalėms institucijoms kurios suteikia pagrindą pasaulio tvarkai.
Tvirtinama, kad A.Merkel per derybas iškels klausimą dėl JAV siūlomų įvesti muitų, kurie smarkiai pakenktų Vokietijos gamintojams. Kad tai pabrėžtų, į Vašingtoną su ja atvyksta Vokietijos verslo lyderių delegacija.
Prieš išvykdama į JAV A.Merkel taip pat pabrėžė, kad į Vašingtoną vyksta ne tik kaip Vokietijos, bet ir kaip Europos atstovė.
„Žinoma, pabrėšiu, kad mums mūsų šalis ir mūsų narystė ES yra dvi tos pačios monetos pusės“, – sakė Vokietijos kanclerė prieš vizitą.
Kita vertus, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad D.Trumpas norės sužinoti A.Merkel nuomonę apie Rusiją.
Taip JAV lyderis atiduoda pagarbą jos ilgiems metams, praleistiems tarptautinėje arenoje, bei patirčiai augant komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur, be kita ko, ji išmoko ir rusų kalbą.
„Prezidentui bus labai įdomu išgirsti kanclerės nuomonę apie savo patirtį bendraujant su (Vladimiru) Putinu“, – sakė nežinomu norėjęs likti pareigūnas.
„Žinoma, ji tai darė ilgiau kaip dešimtmetį, – sakė jis. – Jam bus labai įdomu išgirsti jos įžvalgas, ką reiškia turėti reikalų su rusais.“
Be to, ledus turėtų pralaužti ir paties D.Trumpo kilmė.
Jo šeima yra kilusi iš Kalštato – vynu garsėjančio nedidelio kaimo, įsikūrusio pietvakarių Vokietijoje.
D.Trumpo seneliai atvyko į Ameriką daugiau kaip prieš šimtmetį, bėgdami nuo skurdo ir – po trumpo sugrįžimo į Vokietiją – teisinio persekiojimo.
