Prieš kelias dienas Daiva apsilankė Raguvėlėje, mažame miestelyje, įsikūrusiame Anykščių rajone. Šios gyvenvietės vaikai taip pat turi galimybę lankyti vieną iš „Gelbėkit vaikus“ vaikų dienos centrų. Į paprastą kelių kambariukų medinę, senutėlę kaimo trobelę, kurioje lyg mama šeimininkauja visų mylima buvusi pedagogė Regina, vaikai po mokyklos skuoste skuodžia. Vieni čia ieško užuojautos ir saugaus prieglobsčio, kiti įdomaus ir prasmingo laisvalaikio su bendraamžiais, bet visi jie kartu tiesiog atlekia visų pirma pavalgyti šilto maisto. Deja, kai kuriems vaikams, kaip ir atskubantiems į panašius vaikų dienos centrus kitose Lietuvos vietovėse, tai būna paskutinis valgis tą dieną.
„Neįsivaizduoju, kaip vieną vaiką Regina pamaitina už 1 litą 40 centų. Būna laikotarpių, kai ši suma dar labiau sumažėja, nes, pavyzdžiui, toks pats dienos centras sostinėje jau kurį laiką turi sutelkti pakankamą kūrybiškumą, maitindamas vaiką viso labo už 50 centų per dieną. Žinant maisto produktų kainas, sunku net įsivaizduoti, kaip tokių centrų darbuotojos priverstos išsisukti. Graudu, kuomet vaikai, uždarant centrą penktadienio vakarą, sakosi jau svajojantys, kad greičiau baigtųsi savaitgalis ir išauštų pirmadienis, nes tądien jie tikrai gaus pavalgyti“, - pasakoja Daiva Budrė.
Vaikų dienos centras vaikams tampa ta vieta, kur galima pasiguosti dėl mokykloje ar šeimoje patiriamo smurto, išgirstų patyčių, paprašyti pagalbos ruošiant namų darbus ir daryti visa tai, ką vaikai, augdami socialiai saugioje aplinkoje, yra įpratę daryti. Namie jie negauna ne tik patarimų, bet ir apkabinimo, jiems skirtos šypsenos, padrąsinimo ar paskatinimo. Todėl toks centras jiems tampa tikresniais namais už tuos, kuriuose gyvena jų tėvai ar vienas iš jų.
Daivos filmavimo komanda susipažino ir su kitokia istorija. Tas pats Anykščių rajonas. Tačiau vidury Lietuvos laukų gyvenanti šeimyna – jauna mama ir keturi jos vaikai, ryžtingai palikę alkoholizmo liga sergantį tėtį, tik svajoti gali apie galimybę lankyti panašų centrą ir gauti jame pagalbą. Artimiausias toks centras šios šeimos vaikams – daugiau nei už 30, artimiausia parduotuvė – už 6 kilometrų. Transporto nėra, pinigų jam samdyti – taip pat. Iki už kilometro sustojančio mokyklinio autobuso vaikai keliauja pėstute per laukus. Geru oru, sakosi, nėra bėdos, sunku žiemą, kai laukai užpustyti. Rytais visi prieš mokyklą, jei spėja, kasa kelią iki autobusiuko stotelės, o vaikams išvažiavus, šį darbą dar kelias valandas tęsia mama, kad vaikai galėtų lengviau grįžti namo po pamokų. Net jei vaikai ir suserga, gydytojas neatvažiuos, telieka gydytis savarankiškai ir naudotis gydytojo patarimais, išsakytais telefonu. Kaip palengvinti šių vaikų vaikystę?
Taip ar panašiai gyvenančių vaikų Lietuvoje – apie 20 tūkstančių. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ sako: perdaug tokiai mažai valstybei, kaip mūsų. Specialus koncertas „Už vaikystę“, per kurį bus renkamos lėšos, skirtos plėsti organizacijos kuruojamų vaikų dienos centrų tinklą šalyje bei gerinti jau dirbančių centrų sąlygas – šeštadienį 19 val. per LNK.
Aukoti galima ir dabar. Trumpaisiais numeriais: 1417 – 5 Lt arba 1418 – 10 Lt. Portale www.aukok.lt arba pervedant lėšas į organizacijos „Gelbėkit vaikus“ sąskaitą banke.
