Tarptautino valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas atsistatydino iš pareigų. Jis sėdi Niujorko kalėjime, laukdamas kaltinimo, kuris turėtų būti pareikštas artimiausiu laiku. Ar bus vienas įtakingiausių žmonių planetoje oficialiai apkaltintas išprievartavimu bei kita nusikalstama veikla prieš viešbučio, kuriame jis lankėsi, kambarinę, ar ne?
Ir vienu, ir kitu atveju D. Strausso-Kahno politinė karjera baigsis. Jeigu kaltinimas bus pareikštas bei teismas nuspręs, jog jis yra kaltas, D. Strausso-Kahno laukia apie 20 metų kalėjimo. Net jei toks kaltinimas ir nebus pareikštas arba jei teismo proceso metu gynybai
pavyks įrodyti, jog seksualinis aktas įvyko abiejų pusių sutikimu, D. Straussas-Kahnas tikrai netaps Prancūzijos prezidentu, o TVF jis jau nebevadovauja.
Jeigu dėl jo veiksmų vis tik, kol jie yra neįrodyti, reikia laikytis nekaltumo prezumpcijos, tai dėl jo politinės ateities, matyt, mažai kam kyla abejonių. Aišku, jog jokia politinė karjera D.Strausso-Kahno nelaukia.
D. Strausso-Kahno kritimo pasekmes visų pirmą pajus TVF. Visuotinai pripažįstama, jog jis buvo vienas geriausių fondo vadovų, toks ekonomistas ir politikas, kokio reikėjo šiais krizės laikais. D. Strausso-Kahno sugebėjimas derėtis, labai gera ekonominė nuovoka bei geri ryšiai šioje ir anoje pusėje Atlanto labai prisidėjo ieškant bendrų sprendimų Graikijos, Portugalijos bei Airijos finansinėse krizėse. Tiesa, neaišku, ar šios šalys, ypač Graikija, išsikapstys iš krizės, bet be D. Strausso-Kahno dalyvavimo sprendimus būtų buvę daug sunkiau priimti. Su tuo sutinka visi.
Jau svarstomos įvairios kandidatūros TVF vadovo pareigoms ir gan tikėtina, jog vadovu taps ne Vakarų, bet besivystančių šalių remiamas politikas bei ekonomistas. Ką tai reikš Europos Sąjungai, sunku pasakyti. Iš vienos pusės, toks vadovas gali būti objektyvesnis sprendžiant krizės krečiamų Europos šalių problemas, bet iš kitos, šioms problemoms jis gali skirti mažiau dėmesio.
D. Strausso-Kahno žlugimas tiesiogiai palies Prancūzijos vidaus politiką. Jis buvo labai realus kandidatas tapti Prancūzijos prezidentu ir sociologinėse apklausose toli lenkė dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy. Jo pasitraukimas iš politinio žaidimo, be abejonės, sustiprino ne N. Sarkozy, bet kraštutinio dešiniojo Nacionalinio Fronto pozicijas. Primename, jog Fronto programa yra nukreipta prieš imigrantus bei, švelniai tariant, labai skeptiška Europos Sąjungos atžvilgiu. Žinoma, iki rinkimų yra daug laiko ir politinių jėgų santykis gali stipriai keistis, bet vis tik iš Prancūzijos politikos pasitraukė vienas iš svarbiausių žaidėjų.
Tačiau iš kitos pusės, jeigu kaltinimai D. Staussui-Kahnui pasitvirtintų, jo pasitraukimas iš TVF vadovo pareigų bei tai, jog jis prarado galimybes tapti Prancūzijos prezidentu, yra sveikintinas dalykas, nes D. Strausso-Kahno atsiskleidimas dabar yra geriau nei koks nors skandalingas prievartavimas jam jau būnat Prancūzijos vadovu. Tačiau tai, jog toks prievartavimas įvyko, reikės dar įrodyti, ir nemanau, jog tai bus taip lengva, kaip kai kam dabar atrodo, nebent D. Straussas-Kahnas iš tikro yra visiškas beprotis ir seksualinis maniakas.
Dabartiniame pasaulyje seksualiniai skandalai ir politika vis labiau susiję. Italijoje iš jų neišbrenda premjeras Silvio Berlusconi, šiomis dienomis skandale visa jėga skamba Arnoldo Schwarzeneggerio pavardė. Ne taip jau seniai iš sekso skandalo kapstėsi Billas Clintonas. Tačiau, jeigu kaltinimai D. Straussui-Kahnui pasirodytų tiesa, jis būtų pirmas pasaulinio lygio politikas, nusileidęs iki kriminalinio prievartautojo lygio.
Valentinas Mitė
