34-erių Darius Songaila buvo vienintelis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys, kuris Londono olimpinėse žaidynėse rungtyniavo neturėdamas kontrakto su jokiu klubu. Dabar patyręs lietuvis gali būti šiek tiek ramesnis dėl savo ateities – 204 cm ūgio puolėjas sudarė sutartį su Eurolygos atrankoje kovosiančia Donetsko „Donetsk“ komanda.
Kvietimo į Ukrainos ekipą D.Songaila sulaukė būdamas savo namuose Jungtinėse Amerikos Valstijose. Po olimpiados marijampolietis dar keletą dienų praleido gimtinėje, bet netrukus persikėlė už Atlanto, kur dvi savaites praleido su dukrele Meile. Būtent dėl jos kontrakte su „Donetsk“ numatyta sąlyga po dviejų mėnesių grįžti į Šiaurės Amerikos Nacionalinę krepšinio asociaciją (NBA), o po trijų – jei norės, nevaržomai palikti komandą.
Tinklalapiui Krepsinis.net D.Songaila teigė labai norįs rungtyniauti Amerikoje, bet kiek tai realu, dar neaišku. Aukštaūgis dalijosi mintimis ir apie naująją karjeros stotelę, ir apie Londono olimpines žaidynes, kur suvalkietis turbūt nustebino ne vieną – buvo antras pagal rezultatyvumą Lietuvos rinktinėje.
Vis dėlto į paskutinę gyvenime olimpiadą D.Songaila vyko ne dėl savo asmeninio pasirodymo, o dėl paskutinio apdovanojimo atstovaujant nacionalinei komandai. Deja, bet karjerą rinktinėje krepšininkui teko baigti garsiai netrinktelėjus durimis.
Ukrainos lygis nebaimina
- Kodėl pasirinkote Donecko klubą? – Krepsinis.net paklausė D.Songailos.
- Tai buvo geras pasiūlymas. Ypač tokioje situacijoje, kurioje esu. Kontrakto sąlygos geros, suburta nebloga komanda, rungtyniausime Eurolygos atrankoje, VTB. Laukia daug gerų rungtynių, sąlygos tenkina, tad kodėl gi ne?
- Ar po sėkmingo pasirodymo Londone sulaukėte labai daug pasiūlymų?
- Nežinau, labai ar nelabai. Daugiau susidomėjimo kažkiek ir buvo. Aišku, dabar nebėra kaip anksčiau, tačiau niekas nesvarbu – pasirašiau sutartį su „Donetsk“ ir yra kaip yra.
Manimi domėjosi ir kitos Eurolygos komandos, tačiau jų siūlomos sąlygos buvo labai prastos, manęs tai netenkino. Domėjosi ir Lietuvos klubai, bet dėmesys nebuvo labai didelis. Nepajutau, kad jie labai norėtų matyti mane savo komandoje.
- Prieš priimant „Donetsk“ pasiūlymą nebaimino tai, kad Ukraina nepriskiriama prie elitinių Europos krepšinio lygų?
- Jei atvirai, daug nežinau apie patį Ukrainos čempionatą. Tiesa, žinau, kad čia yra pora tikrai neblogų komandų. Vis dėlto „Donetsk“ žais VTB lygoje, jeigu nepavyks patekti į Eurolygą – Europos taurėje, todėl gerų rungtynių tikrai bus. Gal Ukrainos lyga ir nėra pati stipriausia, bet kituose turnyruose netrūks aukšto krepšinio lygio.
Apie klubo planus bei viziją kol kas nekalbėjau nei su treneriu, nei su vadovais. Aišku, kaip ir sakiau, komanda suburta neblogai.
- Ar jau esate numatęs savo veiksmus tuo atveju, jei „Donetsk“ neprasibraus į Eurolygą?
- Kas bus po dviejų ar trijų mėnesių, dar negaliu pasakyti.
- Sutartyje taip pat numatyta galimybė grįžti į NBA. Kiek tai realu?
- Norėčiau likti Amerikoje dėl asmeninių priežasčių. Labai sunku buvo beveik metus gyventi toli nuo savo dukrelės Meilės. Norėčiau pasilikti JAV vien tik dėl jos. Prieš pasirašydamas kontraktą su „Donetsk“ dar vyliausi grįžti į NBA, todėl ir sudariau sutartį su galimybe išeiti. Kaip viskas susiklostys, matysime. Žinoma, į NBA nevažiuočiau žaisti po 30 minučių.
Žinojo, kad gali žaisti gerai
- Olimpiadoje rinktinėje buvote antras pagal rezultatyvumą žaidėjas. Kaip po permainingo sugrįžimo į Europą pavyko taip suspindėti Londone?
- Sunku pasakyti, nuo ko čia viskas priklausė. Sezonas tikrai buvo banguotas. Gal dėl anksti pasibaigusio sezono gavau daugiau poilsio. Su rinktine ruošiausi nuo pirmos stovyklos Druskininkuose ir, manau, labai gerai pasirengiau olimpiadai. Tai turėjo įtakos, o kai viskas sukrito į vieną vietą, kaip tik olimpinėse žaidynėse pasiekiau aukščiausią sportinę formą.
- Ar geras žaidimas olimpinėse žaidynėse jums pačiam nebuvo staigmena?
- Kad galiu žaisti, tai aš žinojau (juokiasi). Staigmena tikrai nebuvo. Bet kad olimpiadoje rungtyniavau gerai negalvoju, nes vis tiek tai buvo labiausiai nevykusios olimpinės žaidynės.
- Prieš olimpiadą Lietuvoje buvo kalbama, kad Darius Songaila galbūt net nebevertas būti rinktinėje. Tokios kalbos galbūt pridėjo dar daugiau motyvacijos ir sportinio pykčio?
- Aš neskaitau tų komentarų. Lietuvoje kiekvienas jaučiasi ekspertas. Jei esi buvęs tokioje situacijoje, tokiame amžiuje žaidęs krepšinį tokioje vietoje, tada gal ir gali bandyti kažką kalbėti. O kai Lietuvoje visi ekspertai gali kažką pašnekėti, aš nekreipiu į tai dėmesio. Aš žaidžiu ir darau tai, ką sugebu, kas man reikalinga. Rezultatai patys atsako už save.
- Lietuvoje verda aistros dėl rinktinės pasirodymo olimpiadoje. Vieniems rezultatas nėra blogas, kiti garsūs šalies krepšinio veikėjai sako esą 8 vieta yra smūgis Lietuvos krepšiniui.
- Nesvarbu, iš kokių žaidėjų būtų sudaryta Lietuvos rinktinė, jei nieko nelaimime, rezultatas nėra geras. Tai natūralu, nes visuomet žaidi, kad kažką laimėtum ir pasiektum. Be abejonės blogai, kad olimpiadoje nepatekome į ketvertuką ir neturėjome teisės kovoti dėl apdovanojimų. Kalbėti dėl 5-8 vietų labai sudėtinga. Labai pabrėžiama mūsų 8-oji vieta, bet juk niekas nežaidė dėl 5-8 pozicijų. Visada bus žmonių, kurie bus nepatenkinti. Bet yra ir tokių, kurie mano, kad padarėme viską, ką galėjome tokiomis sąlygos. Taip jau išėjo.
Nesulaukia tinkamo dėmesio
- Sunku buvo apsispręsti baigti karjerą rinktinėje?
- Ne. Jau anksčiau žinojau, kad ši olimpiada bus paskutinė.
- Kiek metų dar ketinate rungtyniauti klubiniame krepšinyje?
- Viskas priklausys nuo sveikatos. Dabar sunku pasakyti, kad žaisiu dešimt ar vienerius metus. Kol kas noro ir motyvacijos tikrai netrūksta. Viską lems savijauta.
- Galbūt esate numatęs karjerą baigti kuriame nors Lietuvos klube?
- Tai kad Lietuvos klubai man nėra pateikę tokio pasiūlymo, kuriuo būtų galima susivilioti. Tai priklauso ne nuo manęs.
Donatas Urbonas, krepsinis.net
