Sėdėjimas ant atsarginių žaidėjų suolo, stebėjimas iš šono, kaip komandos draugai skina pergales ir tik retai pasitaikančios progos aikštėje prisidėti prie visų laimėjimų – keli iš išbandymų, kuriuos atlaiko ne kiekvienas jaunas žaidėjas. Panašioje situacijoje – Vilniaus „Lietuvos ryto“ talentas Dovydas Redikas, bet 19 metų 192 cm ūgio gynėjas atkakliai laukia savojo šanso ir optimistiškai žvelgia į ateitį.
„Nėra čia ko jaudintis. „Lietuvos rytas“ – viena geriausių, o man ir geriausia Lietuvos komanda. Man tai pirmas sezonas, esu jaunas, turiu ilgalaikį kontraktą. Turiu daug kur tobulėti ir su tuo dirbu“, – bendraudamas su tinklalapiu Krepsinis.net teigė D.Redikas.
Mažas aikštėje praleidžiamų minučių skaičius neišmušė žaidėjo iš vėžių. Savo vertę treneriui Aleksandrui Džikičiui krepšininkas įrodinėja sunkiai plušėdamas treniruotėse, o rūbinėje, kaip pats sako, nesijaučia pelyte – bendrauja bene daugiausiai iš visų „Lietuvos ryto“ žaidėjų.
Apie savo sezoną, motyvus nežaisti ten, kur gautų daugiau laiko, pažangą „Lietuvos ryte“ bei pokštus su Steponu Babrausku bei kitais žaidėjas D.Redikas pasakojo portalui Krepsinis.net.
Dovydas Redikas (nuotr. Fotodiena.lt/Roberto Dačkaus)
– Kaip asmeniškai vertini sezoną?
– Geras sezonas. Nauja komanda, truputį sunkiau. Ne truputį, bet daug sunkiau. Vis dėlto komanda labai draugiška, turime gerą kapitoną (žvilgteli į Steponą Babrauską, – Krepsinis.net), kuris visuomet stumia į priekį. Dabar turiu dar daugiau dirbti, stengtis. Visai kitoks mąstymas apie krepšinį, kitoks lygis, sunkiau fiziškai ir visaip kitaip.
– Dėl žaidimo minučių labai graužiesi?
– Nėra ko graužtis. „Lietuvos rytas“ – viena geriausių, o man ir geriausia Lietuvos komanda. Manau, kad nėra čia ko jaudintis. Man tai pirmas sezonas, esu jaunas, turiu ilgalaikį kontraktą. Turiu daug kur tobulėti ir su tuo dirbu. Labai padeda treneris, komandos draugai. Kuo toliau, tuo bus geriau. LKL gaunu pakankamai daug žaisti, nematau čia bėdos ir stengiuosi nekreipti į tai dėmesio.
– Ar teko apie tai bendrauti su treneriu Džikičiumi, gal strategas ką nors žadėjo?
– Ne. Apie viską buvo kalbėta sezono pradžioje. Aš pats sau užsikėlęs maksimalią kartelę – sunkiai dirbu per treniruotes, bandau įrodyti, o ką mąsto treneris, jau jo reikėtų to paklausti. Aš savo darbą atlieku maksimaliai. Kol kas apie tai su treneriu nekalbu, nes nematau čia bėdos. Viskas turėtų išaiškėti per vasarą. Pamatysime, ką treneris mąstys tuomet.
– Kaip geriau pačiam: žaisti kitoje komandoje, kur gautum daug laiko žaisti aikštelėje, ar būti „Lietuvos ryte“?
– Čia yra daug niuansų, bet, mano nuomone, dabar man geriau sportuoti „Lietuvos ryte“. Jeigu aš dabar būčiau „Sakaluose“, „Techase“ ar dar kažkur, kur gaučiau daug žaisti, nebūtų tokios krepšinio drausmės, kuri yra „Lietuvos ryte“. Reikia po truputį įsivažiuoti, įgauti tą mąstymą, kurį dabar demonstruoja visa komanda. Nežinau, ar kitoje komandoje krepšinis būtų toks profesionalus. Aišku, ilgesnis žaidimo laikas daug ką duoda, bet kol kas nesiskundžiu savo padėtimi. Daug gaunu pasireikšti per treniruotes, LKL rungtynėse man suteikia apie 15-20 minučių, kas yra per akis tokioje „Lietuvos ryto“ komandoje. Tai, ar ateityje gausiu žaisti daugiau, viskas priklauso nuo manęs ir viskas yra mano rankose.
– O buvo pasiūlymų ir realių galimybių žaisti ten, kur gautum daugiau minučių?
– Buvo visko, bet su visais nusprendėme, kalbėjausi ir su treneriu, kad teisingiausias sprendimas yra likti „Lietuvos ryte“. Čia geriausios galimybės individualiai tobulėti, nes turime „super“ personalą – pradedant nuo fizinio rengimo trenerio, baigiant asistentais ir vyriausiuoju treneriu. Jie visi padės man tą laiptelį, lipti į tolimesnį krepšinį.
– Ar pats jautiesi patobulėjęs per „Lietuvos ryte“ praleistą laiką?
– Be abejo, matosi patobulėjimas. Juk tam įdedame daug darbo, visokių naujovių. Trenerių štabas dabar mato mane ir daugiau kituose vaidmenyse – koncentruojuosi ne tik į puolimą, bet ir į gynybą. Treneriai keičia mane į gera. Kaip viskas bus, pamatysim vasarą, rinktinėse. Ten gausiu daugiau laiko atsiskleisti. Manau, kad ryškiai tobulėju, pačiam malonu. Jaučiuosi tvirtesnis ir fiziškai, ir psichologiškai.
– Žaidi beveik mažiausiai iš visų „Lietuvos ryto“ žaidėjų, bet su visais, atrodo, sutari geriausiai. Kaip pavyko taip pritapti prie kolektyvo?
– Komanda, legionieriai – „super“, turime gerą kapitoną, kuris suburia visus į vieną vietą ir komandoje nėra įtampos (į pokalbį įsiterpia S.Babrauskas, žaidėjas jam replikuoja, – Krepsinis.net). Duoda malkų, tai ir bendrauju, kad malkų negaučiau. Sakiau, kad tu „maladec“ kapitonas, viską. Sakiau, kad dar toli iki kapitono metimo, toli, kad „apneščiau“ kapitoną (juokiasi, tęsia atsakymą į klausimą, – Krepsinis.net). Sakau, kolektyvas „super“. Visi patenkinti, draugiški. Nesijaučia, kad, kaip žinote, kad jaunas, nebendrauja ar dar kažką. Kaip tik ne – visi palaiko, stengiasi, o aš ir pats nesu kaip pelytė – mėgstu pašnekėti ir pabendrauti. Kadangi esu komunikabilus, nėra problemų nei su lietuviais, nei su užsieniečiais.
– Senbuviai naujokų neskriaudžia?
– Būna kartais, viską reikia pereiti (šypsosi). Gal ir aš ateityje, kai būsiu komandos senbuvis, su kokiu naujoku taip pat darysiu. Viskas tik į naudą. Tai daug kas yra praėję, ir pats Stepas. Visa tai reikia pajausti, kad neatsipalaiduotum. Viskas „super“, viskas gerai ir esu šimtu procentų patenkintas kolektyvu, komanda, treneriais. Čia yra geriausios sąlygos man tobulėti.
