Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininko D. Petrošiaus pranešimas: komisija nusikaltimus darantiems kaliniams ir jų pagalbininkams žada liūdnas dienas.
Nuteistuosius mobiliojo ryšio įranga, narkotikais, alkoholiu ir kitomis nelegaliomis prekėmis aprūpinantiems draugams, pareigūnams nebaudžiamumo ir nesugaunamumo jausmas netrukus gali išgaruoti. Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, vadovaujama Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) frakcijos nario Dariaus Petrošiaus, apsvarstė galimybę nukirsti nelegalaus tiekimo gijas.
Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija 2013 m. gegužės 8 d. įvykusio posėdžio metu su Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovais diskutavo dėl galimybės išplėsti kriminalinės žvalgybos subjektų ratą ir suteikti teisę kriminalinę žvalgybą vykdyti Kalėjimų departamento (KD) įgaliotiems kriminalinės žvalgybos padaliniams. Priminsime, kad prieš 13 metų Kalėjimų departamentas turėjo teisę užsiimti kriminalinės žvalgybos veikla, tačiau ši teisė buvo atimta. Tai įvyko, įgyvendinant bausmių vykdymo sistemos reformą: 2000 m. rugsėjo 1 d. Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos buvo perduotas iš Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo Teisingumo ministerijos žinion ir tapo Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos.
Motyvuojant tuo, kad vyksta reforma, bei tuo, kad laisvės atėmimo vietų vykdyta žvalgybinė veikla gali tapti kliūtimi įstoti į Europos Sąjungą (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo menama kliūtis), KD buvo išbrauktas iš operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas turinčių valstybinių institucijų tarnybų sąrašo. Netrukus po to Alytaus pataisos namuose, tada vadintuose griežtojo režimo pataisos darbų kolonija, kilo didžiausias nuo Nepriklausomybės paskelbimo ŽIV infekcijos protrūkis Lietuvoje. Tuometinė padėtis prilyginta katastrofiškai: medikai, tyrę kolonijos kalinius, nustatė, kad net 80 proc. iš jų vartojo narkotikus. ŽIV užsikrėtę buvo keli šimtai kalinių. Politikai ir atsakingi darbuotojai anuomet svarstė, kad toks kiekis narkotikų negali būti permetamas per kolonijos tvorą laisvėje likusių kalinių draugų. Buvo manoma, kad narkotikų platinimu užsiėmė kai kurie kolonijos darbuotojai, pasinaudoję tuo, kad juos išaiškinti tapo gerokai sunkiau. Medikai pagrįstai baiminosi dėl visuomenės saugumo: kolonijoje ŽIV infekuoti asmenys anksčiau ar vėliau grįžo į laisvę.
Kaip tvirtina Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Darius Petrošius, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai, šiuo metu daugiausia kriminalinės žvalgybos veiklą laisvės atėmimo vietose vykdo Policijos departamentas per savo centrinius ir teritorinius padalinius. 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis laisvės atėmimo vietose buvo 9729 asmenys.
Diskusijos metu KD atstovai akcentavo, kad esant tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui ir siekiant sumažinti nusikalstamų veikų (t. y. smurtinių nusikaltimų, pasipriešinimo valstybės tarnautojams, narkotikų patekimo ir naudojimo) skaičių laisvės atėmimo vietose būtų tikslinga po 13 metų pertraukos į kriminalinės žvalgybos subjektų ratą įtraukti ir Kalėjimų departamentą. Tai padėtų užtikrinti KD gaunamos informacijos patikimumą ir asmenų apsaugą laisvės atėmimo vietose, plėtoti agentūrinę veiklą, naudoti technines priemones laisvės atėmimo vietose bei įgyti teisę gauti ir naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją ir visa apimtimi keistis ja su teisėsaugos institucijomis ir kriminalinės žvalgybos subjektais.
Tiesa, užtruktų teisės aktų parengimo ir priėmimo procedūra, reiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų KD personalo mokymui, naujų etatų įsteigimui bei infrastruktūros plėtrai. KD specialistų skaičiavimais, tam prireiktų virš 3 mln. litų. O kaip šiandien Seimo komisijai patikslino Kalėjimų departamento l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas Gintaras Zaveckis, šios įstaigos įsiskolinimas šiuo metu yra apie 1,8 mln. Lt.
D. Petrošiaus teigimu, komisijai buvo pateikti oficialūs nuteistųjų, vartojančių narkotikus, skaičiai. Manoma, kad iš visų laisvės atėmimo vietose bausmę atliekančių nuteistųjų kas penktas yra narkomanas, oficialiai užregistruoti 1303 tokie asmenys, bet neoficialiai spėjama, kad jų galėtų būti apie 2600.
Komisijos pirmininkas D. Petrošius sako: „Per 13 metų susiformavusios ir esamos problemos laisvės atėmimo vietose rodo, kad ši kriminalinės žvalgybos vykdymo funkcija reikalinga Kalėjimų departamentui, todėl tikslinga diskutuoti apie galimybę šią įstaigą įtraukti į kriminalinės žvalgybos subjektų ratą“. Naujo subjekto personalas, kuris vykdytų kriminalinės žvalgybos veiklą, būtų formuojamas esamų vidaus tyrimo skyrių darbuotojų pagrindu, kurių apie 35 proc. yra vykdę operatyvinę veiklą. Taip pat papildomai reikėtų naujų etatų, kurių pagrindinės funkcijos būtų kriminalinių procesų valdymas ir imuniteto užtikrinimas. D. Petrošius pažymėjo, kad tikslinga įstatymu įtvirtinti galimybę sušvelninti bausmes tiems laisvės atėmimo vietose kalintiems asmenims, kurie bendradarbiauja su pareigūnais, teikdami nusikaltimų prevencijai naudingą informaciją. „Apmaudu, kad iš pradžių viskas griaunama, o po to iš naujo statoma,“ – apibūdino susiklosčiusią padėtį D. Petrošius.
