- Pradėkime nuo pedagogų atlyginimų didinimo, ko trečiadienį buvo reikalauta mitinge. Kiek ir kada bus realiai padidinti pedagogų atlyginimai?
- Čia ir yra pats įdomumas. Mokytojai susirinko reikalauti atlyginimų. Tuo tarpu Europos Sąjungos visų „švietimiškų“ profsąjungų vadovas kalbėjo ne apie atlyginimų didinimą, o apie planą, kaip restruktūrizuoti švietimo sistemą, užtikrinti mokytojams pakankamą užimtumą ir iš to išeinančią algą. Turi būti normalus socialinis dialogas, kuris šiandien vyko gana audringai. Visi turėtume sutarti, kur mes einame su švietimo sistema.
- Pagal statistikos departamento duomenis 2014-tųjų metų pirmą ketvirtį atlyginimas iki mokesčių sudarė 2621 litą. Jis neva padidėjo 13 proc. daugiau, nei vidutinis užmokestis šalyje. Ar apskritai įmanoma nustatyti vidurkį? Mažėjant mokinių skaičiui mokykla gauna mažiau lėšų, mokytojai, dirbdami tą patį darbą, taip pat užpildytose klasėse, gauna žymiai mažesnius atlyginimus. Tai gal reikia kalbėti apie atlyginimų skaičiavimo metodikos ydingumą?
- Apie tai ir šnekam. Algos mokytojams nevėluoja. Per mažos – sutinku. Bet jie gauna, visa sistema sukasi. Padaryti to, kas veikiančią sistemą vėl įvestų į chaosą, tikrai negalima. Turim išdiskutuoti tarpusavyje. Aš pritariu – mokytojams reikia mokėti daugiau, nes tai yra mūsų Lietuvos ateitis.
- Tai čia Jūsų darbas, ministre.
- Mūsų, kaip Vyriausybės, darbas. Vien Švietimo ministerija nepatemps.
- Kalbat apie socialinį dialogą, globalius procesus švietimo sistemoje. Paaiškinkite kaimo mokyklos mokytojai, kuri gauna varganus virš tūkstančio litų. Jai neįdomu nei socialiniai dialogai, o tai, kada padidės atlyginimas. Gal reikia kalbėti realiai? Tarkim nuo 2015-ųjų alga didės kažkiek procentų. Juk to Jūs nepasakote.
- Nepasakau, nes aš nebuvau, nesu ir nebūsiu populistu. Dabar, kai formuojama nauja Vyriausybė, tą gal ir reikėtų daryti, bet negaliu per save peržengti. Sakau, kad turim išsiaiškinti, apie ką kalbam. Ir struktūrą peržiūrėsim, ir pedagogų išdėliojimą, jų algų formavimo principus. Ko gero, turėsim grįžti prie etatinės algos. Tikiu, kad maždaug 30 proc. didės atlyginimai per kokius du metus, jeigu turėsim politinio ryžto.
- Kokia tikimybė, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. padidės pedagogų atlyginimai?
- Kokie 95 proc.
- Kiek?
- Nemanau, kad bus daugiau, nei 5 proc. Pagrindinė mūsų mokytojų algų bėda yra tai, kad jie neturi krūvio. Jeigu turėtų pilną apkrovimą, kaip didelių gimnazijų, jie sako, tik nieko nekeiskit.
- Viskas susiveda į mokinio krepšelį ir konkurenciją dėl jo, situaciją, susidariusią mažose mokyklose, kai nepritraukia moksleivių, nes viską pasiima didžiosios. Kai kurioms mažoms mokykloms užsidarymo grėsmė yra labai reali.
- Taip. Bet visuomenė turi žinoti, kad mieste vieno vaiko mokymas kainuoja truputį virš 3000 litų, tuo tarpu yra daugelis nedidelių mokyklų, kur kainuoja 10 000 litų. Visuomenė turi spręsti. Bet jeigu pasakom, kad norim išlaikyti mažas mokyklas, turim joms duoti pinigų, kad galėtų kvėpuoti.
- Vyriausybės programoje yra tokios krepšelių sistemos atsisakymas, taip pat ir mažų mokyklų. Tai kokia dabar Vyriausybės strategija? Kaip Jūs pats galvojate, ar verta išlaikyti mažas mokyklas?
- Yra dvi pusės. Išlaikydami mažas mokyklas mes išlaikom gyvybę kaime, šviesuomenę, ten mokyklą baigusių žmonių branduolį, o tas garantuoja, kad kaimas gyvas. Iš kitos pusės, mažos mokyklos išlaikymas labai brangiai kainuoja visai visuomenei, mokinių mokymosi rezultatai yra ne tokie geri, kaip didelių. Kas bus tas Dievas, kuris pasvers tą balansą?
- Pakalbėkim dar viena ypatingai aktualia tema – tai yra egzaminai. Ar pats bandėte išspręsti bent kokią užduotį?
- Žinokit, esu baigęs sustiprintą matematiką, fiziką ir chemiją, dar medicinos institute mokiausi matematikų – biofizikų grupėje.
- Tai bandėte matematikos užduotis išspręsti?
- Niekaip. Aš jau esu pasakęs, kad man kelia lengvą susirūpinimą, ar tikrai nėra perlenkta lazda formuojant. Prieš tai valdžiusių nuopelnas – išnaikintas pedagogikos institutas, kuris buvo smegenų centras, siekiantis balansuoti visų specialybių tarpusavio sąveiką ir bendrą krūvį vaikui, ką jis gali atlaikyti ir išmokti. Ministerijoj yra paruoštas sprendimas atkurti pedagogikos institutą. Sakau, nereikia perlenkti lazdos ir mokytis to, ką aukštojoj mokykloj nokintumeisi. Jūs turbūt girdėjot pasakymus, kad mokiniai, baigę geras mokyklas, kaip licėjų, ar KTU gimnaziją, porą metų neturi ką veikti aukštojoj mokykloj.
- Įsitikinote, kad bent jau matematikos egzamino užduotys buvo sunkokos, gal per sunkios.
- Aš nesakau, kad jo buvo per sunkios. Jos kelia abejonių, ar tai tikrai tai, ko reikia jaunam žmogui išeinant į gyvenimą.
- Tos užduotys neatsiranda iš dangaus. Gal visuomenei vertėtų žinoti, kas rengia egzaminų užduotis?
- Žinom, kas ruošia. Yra ekspertų grupės. Tai tie patys mokytojai, dėstytojai. Jie dirba užsidarę savo kompanijoje, todėl ryšio, subalansavimo tarp grupių nėra. Mes irgi dėl valstybinės paslapties nežinom, ką jie ten ruošia. Po to, kai įvyksta egzaminas, mes aptariam, peržiūrim, kur buvo blogai, kur gerai. Po šios egzaminų sesijos tą patį padarysim.
- Nacionalinis egzaminų centras labai meistriškai išsisuka nuo abiturientų ar specialistų pareikštų kaltinimų. Kieno atsakomybės reikalausite?
- Spaudos. Pažiūrėkim, koks triukšmas buvo eteryje po anglų kalbos egzamino.
- Triukšmavo ne spauda, o patys abiturientai.
- Spauda leido tai į visuomenę.
- Jeigu egzamine neįmanoma normaliai išgirsti klausymo dalies, kažkas paruošta ne visai tvarkingai, tai kodėl tylėti?
- Dėl techninių klaidų bus atskira kalba. Bet tai, kad staiga nesupranta dialekto? Kalbėta to pačio diktoriaus šeši metai iš eilės, įrašyta toj pačioj studijoj. Atėjus į Londono ar Olandijos įstaigą nepasakysi, būk malonus, kalbėk Oksfordo dialektu. Kalbės tokia anglų kalba, kokią moka. Klausimas, ar nevertėtų sunkinti kalbėjimo ir leisti pakalbėti škotams, ar su australietišku akcentu.
- Tai ką mes ruošiam? Vunderkindus, kurie išmano visus dialektus? - Ne. Mes ruošiam žmones, kurie žino, kad pasaulyje kalbama daug kalbų.
- Jūs žinot anglų kalbos egzamino rezultatus? Išlaikė daugiau, bet šimtukų mažiau.
- Šito negaliu atsakyt. Tai, kad išlaikė daugiau, rodo besikeičiantį požiūrį, kad jie, vis tik, yra globalioj erdvėj. Mūsų paskelbta tvarka, kad nuo kitų metų jie privalomai laikys užsienio kalbos egzaminą, atkreipė pakankamai dėmesio į užsienio kalbą, kaip į labai svarbų dalyką.
- Ar vis dar esate tos nuomonės, kad reikia grąžinti privalomąjį matematikos egzaminą?
- Taip. Tam, kad žmonės pradėtų skaičiuoti ir mąstyti, nesivadovautų emocijomis.
- Jūs siūlote įteisinti ribinius stojimo balus, kurių nepasiekęs, abiturientas negalėtų pretenduoti tapti universiteto studentu.
- Dalis universitetų išsigando vien tokios minties. Čia ne mano idėja, o pramonininkų, darbdavių. Pagal turimų diplomų kiekį, Lietuva, nestipri ekonominė šalis, lenkia visas kitas Europos valstybes. Kai yra toks atitrūkimas, reiškia, kažkas ne visai tvarkoj. To pasekoj, aukštojo mokslo diplomas yra nuvertinamas, todėl darbdaviai pradeda klausti ne diplomo, o ką tu moki. Šveicarai turi tik apie 21 proc. nueinančių į aukštąjį mokslą, bet ten su šveicarišku diplomu gali eiti į pareigybes, o pas mus kur? Į sekretores, barmenus, pernai į profesines mokyklas įstojo 1441, kas sudarė apie 7 proc. profesinių mokyklų mokinių su aukštųjų diplomais. Neturi taip būti.
- Tada dirbtinai ribosite šitą dalyką.
- Nedirbtinai, o pagal ateinančių į aukštąsias mokyklas kokybę.
- Ačiū už pokalbį.
Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje http://tv.lrytas.lt.
