Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju valstybės vadovu, metusiu iššūkį naujai išrinktam JAV prezidentui Barackui Obamai.
Savo pirmajam metiniam pranešimui, kuris truko 1 val. 28 min. (net 28 min. ilgiau nei Vladimiro Putino pranešimai) ir kurį Rusijos žiniasklaida iš karto pavadino sensacingu, daryti D.Medvedevas pasirinko tokią dieną, kai viso pasaulio dėmesys buvo sutelktas į tą, kurį amerikiečiai išrinko naujuoju šalies vadovu. Rusijos prezidento retorika buvo tokia, kad niekam neliko abejonių, jog Kremlius nežada keisti savo agresyvios politikos.
Agresyvi retorika
D.Medvedevas pareiškė, kad ketina dislokuoti raketinį kompleksą nykštukinėje Kaliningrado srityje, prie Lenkijos ir Lietuvos sienų, kaip atsaką į amerikiečių planus kurti priešraketinį skydą Rytų Europoje. Jis taip pat pasiūlė pratęsti prezidento įgaliojimus nuo 4 iki 6 metų, nors anksčiau jo pirmtakas V.Putinas tokią iniciatyvą buvo atmetęs. Rusijoje tai iš karto pakurstė kalbas, kad jau kitais metais V.Putinas vėl vadinsis prezidentu.
Britų dienraštis „The Financial Times“ rašo, jog Rusijos planai - tai tikras išbandymas, kurį turės atlaikyti naujasis amerikiečių lyderis, kaip palikimą gavęs ir įtemptus santykius su Rusija.
Pareiškęs, kad Rusija dislokuos sparnuotąsias raketas „Iskander“ prie Lenkijos sienos „priešraketiniam skydui neutralizuoti“, Kremlius aiškiai leido suprasti, jog neketina keisti savo „geležinės linijos“
Amerikos atžvilgiu, nors D.Medvedevas tarsi ir pabandė draugiškai ištiesti B.Obamai ranką pasakydamas: „...tikimės, kad mūsų partneriai naujojoje Jungtinių Valstijų administracijoje pasirinks visateisius santykius su Rusija.“
D.Medvedevas turėtų susitikti su B.Obama lapkričio 15 dieną Vašingtone. Čia vyks 20 pasaulio valstybių vadovų susitikimas, skirtas kilusiai finansų krizei spręsti. Tuomet bus aiškiau, kaip ateityje klostysis abiejų šalių santykiai.
„D.Medvedevo siūlymas pratęsti prezidento įgaliojimus tik sustiprins Vakarų baimę, jog Rusija ritasi autoritarinės sistemos link“, - rašo britų dienraštis. Juo labiau kad, kaip pareiškė Kremliaus atstovė spaudai, tam net nereikia rengti referendumo, kuris yra būtinas norint keisti Konstituciją. Tiesa, ji pridūrė, kad ši taisyklė negalios dabartiniam prezidentui.
Iššūkis ES ir kaimynams
Britai Rusijos prezidento kalbą įvardijo iššūkiu B.Obamai, o Lenkijos spauda teigia, jog tai iššūkis Europos Sąjungai ir artimiausiems Rusijos kaimynams. Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ D.Medvedevo pranešimą vadina testu Lenkijai ir Baltijos valstybėms, nes raketos, kurias planuojama dislokuoti Kaliningrade, pirmiausia kelia pavojų joms. Amerikai trumpo ar vidutinio nuotolio raketos yra kur kas mažiau reikšmingos nei tarpžemyninės.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Adamas Rotfeldas apskritai stebisi, kad rusai apie jas prakalbo. „Esu tikras - taktinį branduolinį ginklą Kaliningrado srityje Rusija turi jau seniai. Problema ta, kad apie strategines tarpžemynines raketas žinome viską - kur ir kiek jų yra, - o apie taktinį ginklą nežinome nieko. Ir tai turėtų būti svarbiausia Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybų tema“, - aiškino jis.
Lenkams kelia nerimą ir tai, jog Rusija vėl imasi bauginimo taktikos, nors atrodė, kad šis etapas - jau praeitis. A.Rotfeldo teigimu, Rusijai visiškai nereikia priešų Vakaruose, nes jau užtektinai jų turi Pietuose.
“Rzeczpospolita“ rašo, kad smarkiai klysta tie, kurie mano, jog B.Obamai tapus prezidentu JAV užsienio politikos esmė nesikeis. Ji iš esmės bus perkainota. B.Obama ir jo aplinka norės pertvarkyti tokias struktūras kaip NATO ir Jungtinės Tautos - sieks teikti pirmenybę partnerystei, o ne hegemonijai ar dominavimui.
