Darius Maikštės interviu BNS sakė, kad „Lietuvos energija“ nesvarsto galimybės atsisakyti jėgainių projektų, taip pat skeptiškai vertino galimybę peržiūrėti šių projektų sąmatas, nes jau yra pasirašyta didžioji dalis jų sutarčių.
„Lėktuvas jau atsiplėšė nuo pakilimo tako, todėl dabar bandyti pakeisti ar patrumpinti vieną iš jo sparnų būtų visiškai neracionalu“, – tvirtino D. Maikštėnas.
– Kogeneracinių jėgainių projektai – „korupciniai“ ir „nuodijantys gyventojus“. Tokie premjero žodžiai jums tikriausiai buvo netikėti, o gal jau anksčiau jautėte, kad Vyriausybės pozicija šių jėgainių atžvilgiu keičiasi?
– Ne, tokių indikacijų mes neturėjome. Kita vertus, nemanome, kad Vyriausybės pozicija kaip nors keičiasi, o ir mes ją palaikome pagrindiniais – skaidrumo ir aplinkosaugos aspektais.
Projektų skaidrumas turi būti užtikrintas visapusiškai, skaidrumas yra ir mūsų naujosios strategijos vienas iš kertinių prioritetų, todėl mes palaikome visus veiksmus, kuriais siekiama išsklaidyti bet kokias abejones. Jei Vyriausybė gavusi kažkokią informaciją ją perdavė teisėsaugos tarnyboms, jos turi viską išsiaiškinti. Jei bus rasta kažkokių negerovių, jos bus pašalintos, jei nebus rasta, bus sudėti visi taškai. Tai yra labai svarbu ir bendrovei, ir Vyriausybei, ir visai Lietuvai.
Taip pat manau, kad dėmesio aplinkos apsaugai niekada nebus per daug, palaikome premjero poziciją, kad tuo reikia rūpintis. Parengsime daugiau informacijos, nes „Lietuvos energija“ yra priėmusi daugybę naujų priemonių ir investicijų, kad Vyriausybė ir visuomenė būtų užtikrinti, jog šie projektai yra labai žali ir gamtosauginiai.
Jų įgyvendinimo nauda yra ne tik mažėjanti šilumos ir atliekų tvarkymo kaina, bet ir švari aplinka bei gyventojų sveikata. Tą mes komunikuosime, diskutuosime ir esu tikras, kad premjeras ir Vyriausybė labai profesionaliai atsižvelgs į mūsų argumentus ir mes turėsime bendrą poziciją abiem klausimais – skaidrumo ir nekenkimo aplinkai.
– Ar dėl to jau diskutavote su savo tiesioginės akcininkės Finansų ministerijos vadovu, ministru Viliumi Šapoka?
– Mes visus klausimus nuolat aptarinėjame ir su akcininku, ir su premjeru, ir su energetikos ministru, ir su visais kitais susijusiais asmenimis. Užtikrinu, mes turėsime vieningą poziciją.
– Ar dabartinę diskusiją jūs pavadintumėte normalia?
– Manau, kad dėl tam tikrų nesusipratimų viešoje erdvėje turėjome daug emocijų, ne visos jos prisideda prie konstruktyvios veiklos. Tačiau emocijos yra trumpos, jos nereiškia vertybinių klaidų. Visi mes esame emocingi, todėl yra labai svarbu gerai įsigilinti ir rasti tinkamus sprendimus. Esu tikras, kad premjeras yra racionalus žmogus, įsigilinantis į visas detales, stipriai orientuotas į tai, kaip sukurti daugiausiai vertės Lietuvai. Mes tą palaikome ir prie to prisidėsime.
– Nemanote, kad emocijas pakurstė ir Kauno kogeracinės jėgainės siekis dalyvauti, teismui tvirtinant Vyriausybės ir Vokietijos „Danpower“ taikos sutartį?
– Galbūt Vyriausybei galėjo atrodyti, kad „Lietuvos energija“ bando daryti kažkokį spaudimą. Įsijungimą į taikos sutarties procesą inicijavo Kauno kogeneracinės jėgainės akcininkė Suomijos „Fortum“, pagal akcininkų sutartį („Lietuvos energijos“ ir „Fortum“ – BNS) mes turėjome automatiškai kreiptis į teismą. Manau, kad tolesnė diskusija tiek su mumis, tiek su „Fortum“ yra būtina, nes keičiantis aplinkai šilumos ūkyje, reikia derinti visų pusių interesus, ieškoti teisingo šilumos ūkio reguliavimo modelio.
Aš esu tikras, kad Vyriausybė ieškos būdų susitarti su visais investuotojais, įskaitant Suomijos „Fortum“ – vieną didžiausių Europos energetikos bendrovių. Nebus tokios situacijos, kad pastačius Kauno elektrinę ji vasarą neveiks, o atliekos bus vežamos į sąvartynus. Esu tikras, kad bus rastas teisingas sprendimas.
– S. Skvernelis teigė, kad spaudimą dėl kogeneracinių jėgainių projektų jautė nuo Vyriausybės kadencijos pirmos dienos.
– Aš tikrai negaliu komentuoti, kaip elgėsi ankstesnė „Lietuvos energijos“ vadovybė (D. Maikšėnas vadovu paskirtas vasario pradžioje - BNS). Galiu užtikrinti, kad vadovybė ketinimų spausti premjerą, Vyriausybę ar kitas susijusias puses niekada neturėjo ir neturės. Geriausius sprendimus galima atrasti diskutuojant, dėl to aš neturiu jokių abejonių.
Šiame kontekste gera iliustracija yra nauja „Lietuvos energijos“ veiklos strategija. Jos reikėjo tam, kad nebūtų tiek daug jėgų ir aistrų eikvojama be priežasties.
– Iš visų „Lietuvos energijai“ mestų kaltinimų bene konkrečiausiai nuskambėjo įtarimai dėl kogeneracinių jėgainių projektų vadovo Nerijaus Rasburskio galimų sąsajų su anksčiau valdytu verslu. „Lietuvos energija“ dėl to atlieka vidinį auditą, gal jau aiškėja jo rezultatai?
– Vidinis auditas eina į pabaigą. Mes savo tam tikrą nuomonę turime, bet esame linkę palaukti ir teisėsaugos nuomonės. Galbūt kažko nežinome, neturime kažkokios informacijos. Tačiau noriu pabrėžti, kad šiuo metu mes pilnai pasitikime kogeneracinių elektrinių statymo ir vystymo komanda, ją visiškai palaikome ir neturime dėl jos jokių abejonių. Tyrimų tikslas yra pašalinti visas abejones, jei tokių yra, o jei jos pasitvirtintų – bus priimti atitinkami sprendimai. Tai bus padaryta aiškiai ir konkrečiai, vadovaujantis nulinės tolerancijos principais.
– Ar vidinis auditas atliekamas tik dėl N. Rasburskio, ar jis liečia ir platesnį asmenų ratą?
– Auditas buvo paskelbtas dėl „Info TV“ publikacijos, ji buvo tik apie Nerijų Rasburskį, todėl tik šį epizodą mes ir tiriame.
– Neplanuojate keisti arba iš viso atsisakyti kogeneracinių jėgainių projektų?
– Tikrai ne, tai būtų visiškai neracionalu. Šie projektai yra labai reikalingi Lietuvai, jau yra atliktos tikrai didelės investicijos, kurių stabdymas labai neigiamai atsilieptų tiek bendrovei, ir visai šalies investicinei aplinkai.
Nematome realių argumentų, kodėl projektus reikėtų stabdyti. Esame pasirengę detaliai diskutuoti apie jų detales, kad būtų iki galo suvokta, kas yra planuojama, kas jau yra padaryta, kokie yra prisiimti įsipareigojimai, kokia bus konkreti nauda miestams (Vilniui ir Kaunui – BNS) ir visai šaliai.
– Galbūt gali būti peržiūrima šių projektų sąmata?
– Didžioji dalis kontraktų jau yra sudaryta, yra sutartys dėl finansavimo šaltinių, kontraktuoti rangovai. Nematau priežasčių, kodėl kažką reikėtų keisti.
– Koks vaidmuo naujoje „Lietuvos energijos“ strategijoje yra skirtas šioms elektrinėms?
– Jos yra dalis žaliojo portfelio, kartu su vėju, saule ir kitais žaliosios energetikos projektais. Biokuro ir atliekų pavertimas šiluma ir elektra yra žalias ir ekologiškas. Daugiau tokių (kogeneracinių elektrinių – BNS) projektų mes Lietuvos rinkoje nevystysime, bet ta patirtis ir gebėjimai, kurie bus sukurti „Lietuvos energijoje“, bus pritaikyti statant ekologiškas elektrines tarptautinėse rinkose. Tai sukurs naują vertę ir ji dividendų pavidalu grįš į Lietuvą.
– Trečiadienį vykstančiame strategijos pristatyme dalyvauja finansų ministras Vilius Šapoka. Gal kvietėte apsilankyti ir Saulių Skvernelį?
– Premjero nebandėme pasikviesti, jis yra vienas iš trijų aukščiausių valstybės pareigūnų, manome, kad darbotvarkė yra pakankamai užimta. Tačiau strategijos matmenis aš esu pristatęs savo susitikime su premjeru ir turiu jo palaikymą
– Kada paskutinį kartą jūs buvote susitikęs su premjeru?
– Prieš gerą mėnesį, tiksliai nežinau, tikrai ne paskutinėmis dienomis.
– Dėkui už pokalbį.
