Lietuvos ekonomikos skatinimo paketas yra vienas geriausių Centrinėje ir Rytų Europoje. Tai „Balsas.lt savaitei“ pareiškė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas. Tačiau lietuvių pesimizmo toks įvertinimas, atrodo, nesumažino. Ekonomikos skatinimo planas smarkiai kritikuojamas, bet dažnam Lietuvos gyventojui taip ir lieka neaišku, ar jis tikrai bus efektyvus, ar tik siekiama pasiimti milijardus.
Apie tai „Balsas.lt savaitė“ kalbasi su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu.
Paruoštas atsarginis planas
− Žiniasklaida mielai cituoja finansų ministrą Algirdą Šemetą: „Yra blogai, bet bus dar blogiau.“ Ar galite visuomenei ekonomikos skatinimo planą pristatyti taip, kad jis būtų lengviau suprantamas, o gal net suteiktų vilties?
− Lietuvos ekonomika jau pasiekė recesiją. Siekiant ją sušvelninti yra sukurtas planas, kuris padėtų palaikyti verslo gyvybę, išsaugoti darbo vietas, stimuliuotų eksportą ir pritrauktų lėšų iš užsienio. Tokie yra pagrindiniai tikslai.
Pirmoji ekonomikos skatinimo plano dalis yra, sakyčiau, ne antikrizinis, o fiskalinės drausmės paketas, antroji – ekonomikos skatinimo paketas. Jie abu sudaro ekonomikos pertvarkymo planą, be kurio Lietuva kaip valstybė neišgyventų.
Šaliai trūko 9 milijardų litų. Fiskalinės drausmės paketas padėjo išspręsti šią problemą. Kad išspręstume problemas, susijusias su kreditų trūkumu, darbo vietų mažėjimu, kaip ir daugelis valstybių esame parengę ekonomikos skatinimo paketą.
− Vilčių, kad Lietuvos ekonomikos kreivė kils, panašu, dar ilgai nebus?
− Dabar parengtas planas ekonomikos kreivės tikrai nepakels. Paskutinio metų ketvirčio rodikliai iškalbingi: JAV ekonomika smuko 6,2 proc., Švedijos – 4,9 proc., Olandijos – 3,5 proc. Estijos ir Latvijos ekonomika taip pat smunka po 10 ir daugiau proc.
Tendencijos per pastarąsias savaites yra labai suprastėjusios, mes taip pat to neišvengsime. Tačiau ekonomikos skatinimo planas leis sušvelninti nuosmukio padarinius.
Išskirtinis dėmesys – eksportuojančioms įmonėms
− Ko būtų imamasi, jeigu dėl kokių nors besikeičiančių veiksnių planas taptų neefektyvus?
− Penki milijardai litų, kurie bus skirti ekonomikai skatinti, negali neturėti efekto. Pinigai, sukdamiesi ekonomikoje, automatiškai kuria pridėtinę vertę. Bet kuriuo atveju šie pinigai turės didelę reikšmę. Sparčiai besileidžianti pasaulio ekonomika vis tiek mus panardins. Vis dėlto daug blogiau būtų, jeigu jo neturėtume.
Planas reikalingas ir eksportuojančioms mūsų įmonėms, kurios negali gauti kreditų. Bankininkai sako, kad finansuoja geras įmones, bet aš žinau pelningų įmonių, kurios nėra finansuojamos. Mūsų tikslas − kad šios įmonės ir toliau galėtų eksportuoti produkciją, kad į Lietuvą plauktų pinigai iš užsienio ir žmonės turėtų darbo.
Atsiranda vis daugiau planu nepatenkintų žmonių, pavyzdžiui, statybų sektoriuje. Kaip bus skirstomi pinigai, kad liktų kuo mažiau nepatenkintųjų ir būtų išvengta korupcijos?
Lietuvoje geriausia nieko nedaryti, tada esi geras, nesulauki kritikos, visi būna patenkinti ir niekas nesipiktina. Bet tai nėra išeitis. Per 79 dienas parengėme ekonomikos skatinimo planą, t. y. padarėme tai, ko buvusi Vyriausybė nepadarė per 1000 dienų, nors puikiai žinojo, kad Lietuvos ekonomika yra perkaitusi.
Kalbant apie paskirstymo skaidrumą klausimų neturėtų kilti. Pinigai bus teikiami per bankinę sistemą, o bankus kontroliuos fondai, įkurti kartu su Europos investiciniu fondu.
Pirmiausia pinigų bus skirta eksportuojančioms įmonėms, t. y. tokioms, kurios atveš naujų pinigų į Lietuvą, taip gamybos įmonėms, kuriančioms darbo vietas, paslaugų sektoriui.
Žvelgiant į pastatų šiltinimo ir renovacijos projektus, kuriems skiriama apie tris milijardus litų, galima išskirti keletą aspektų. Pirmiausia − energetinis saugumas. Pinigus už energetinę žaliavą dabar išvežame į Rusiją, o įgyvendindami ekonomikos skatinimo planą sieksime, kad kuo daugiau šių pinigų liktų Lietuvoje.
Antra, statybomis užsiimančios įmonės patiria didžiulį nuosmukį, jose gali būti prarasta iki 50 tūkst. darbo vietų. Tikimės, kad šias darbo vietas pavyks išsaugoti. Trečia, mūsų skaičiavimais, žmonėms teks daug mažiau mokėti už šildymą net pridėjus renovacijos išlaidas.
Kai kurios valstybės padeda savo automobilių pramonei, kitos mažina PVM ir taip bando stimuliuoti ekonomiką. Kai pristačiau planą Londono Sityje, jis buvo įvertintas kaip vienas geriausių. Esu įsitikinęs, kad juo nušauname iš karto kelis zuikius.
Verslui - optimistinės prognozės
− Planas kelia Lietuvos kreditingumą. Ar bus siekiama papildomai tuo pasinaudoti?
Taip, kreditingumą stipriai kelia. Pinigų kiekis, paliekamas Lietuvos ekonomikoje, žymiai padidės. Jie bus skirti ir europinėms lėšoms, kurių be kredito negalėtume pasiimti, finansuoti. Taip papildomai galėsime gauti dar daugiau Europos Sąjungos lėšų.
