Ilgametė Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė ir eseistė Doloresa Kazragytė pakvietė į kūrybos vakarą "Mes galime išmokti skraidyti", patraukusį aktorės gerbėjus harmonijos ir laisvės ilgesiu.
Trečiadienį sostinės Stasio Vainiūno namuose-muziejuje ji skaitė neblėstančios vertės Richardo Bacho (Ričardo Bacho) kūrinį "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra", o jai pritarė pianistas Darius Mažintas, skambinęs Frederico Chopino (Frederiko Šopeno) kūrinius.
D. Kazragytę Kauno dramos teatro žiūrovai prisimena kaip dramatinę aktorę, sukūrusią vaidmenis spektakliuose "Geismų tramvajus", "Šauksmas", "Septynioliktos vasaros lėlė", "Paskutinieji", "Šeši personažai ieško autoriaus". Praeityje taip pat liko jos įsimintini vaidmenys: Marė - M. Unto "Generalinėje repeticijoje", tetulė Ruca - J. Drucės "Mūsų jaunystės paukščiai", Liuba - Maksimo Gorkio "Paskutinieji" bei kiti.
"Dabar gyvenimas jau neatrodo toks paprastas ir nenugalimas. Ir šiandien "Džonataną Livingstoną Žuvėdrą" turbūt skaitysiu kitaip, nes supratau, kad dvasiškai pakilti ir paplasnoti savo kasdienybėje nėra taip paprasta", - prieš pradėdama skaityti sakė aktorė.
D. Kazragytė teigė, kad R. Bachas ją patraukė tobulumo ilgesiu, sukeliančiu norą pasikeisti ir būti kitokiam, kai pradedi stengtis, kad ir pasaulis būtų kitoks, kad jame būtų daugiau teisybės.
"Čia tiek daug sudėta: troškimai, svajonės, noras pasikeisti pačiam ir pakeisti pasaulį. Tačiau begalė kliūčių formuoja supratimą, kad pasaulis nebus kitoks. Tobulumo kelyje aukščiausio tikslo taip pat nepasieksi. Svarbiausia - pats siekimo procesas, tobulumo ilgesys. Tada yra ir veikimas, ir tikėjimas, ir kova ", - kalbėjo aktorė,
"Džonataną Livingstoną Žuvėdrą" publikai skaitanti jau nuo 1981-ųjų, aktorė prisipažino pastaruoju metu rečiau skaitanti ištraukas iš šio kūrinio, nes žiūrovai labiau pageidauja humoristinių pasirodymų.
Aktorė sakė, kad jos vaidmenys spektakliuose irgi tam tikra prasme yra skrydis, užpildantis kartais atsirandančią tuštumą. Pasak jos, kiekviename iš mūsų slepiasi R. Bacho aprašytasis Džonatanas Livingstonas Žuvėdra ir žmonės, einantys į bibliotekas ar pasiklausyti poezijos, grojančių muzikantų, taip pat "skraido".
"Tų "žuvėdrų" visais amžiais buvo nedaug. Civilizacijos pasiekimai, progresas "dusina" jų atsiradimą, bet aš tikiu, kad dievas ar dieviškoji jėga palaikys balansą, kad gims daugiau tokių žmonių, kurie dainuos, tapys ir skraidys. Ir viena tokia "žuvėdra" atsvers tūkstančius "žuvėdrų", - sakė D. Kazragytė.
Aktorė taip pat yra išleidusi eseistikos knygų: "Tiltas be turėklų" (1987), "Gyvenimas prieš gyvenimą" (1994), lyrinės prozos rinktinę "Kasdienybės rožinis" (1999).
ELTA
