Trečiadienį Vilniaus miesto III-iasis apylinkės teismas išnagrinėjo bylą, kurioje Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas D. J. reikalauja iš žurnalo "Ekstra" priteisti 100 tūkst. litų. Sprendimas byloje bus skelbiamas gegužės 28 d.
Kaip jau rašė portalas “Balsas.lt”, trečiaisiais asmenimis, iš kurių regreso tvarka gali būti išreikalautas skandalingai pagarsėjusio pareigūno ieškinys yra buvęs žurnalo „Ekstra“ redaktorius Valdas Vasiliausias ir žurnalistas Rimantas Varnauskas dėl neva klaidingos informacijos paskelbimo. Ieškovas prašo paneigti ne tik straipsniuose skelbiamą informaciją, bet ir komentaruose reiškiamą nuomonę. Be to, D. J. norėtų, kad jam būtų priteista 100 tūkst. litų už esą patirtą moralinę žalą.
Interviu su V. Vasiliausku apie teismo eigą ir mažėjantį norą rašyti apie VSD, pateikiama vaizdo medžiagoje, kuri prisegame straipsnio pabaigoje.
Šį kartą bylos nagrinėjime privalomai kviečiamas dalyvauti ir anksčiau posėdžiuose nesilankęs V. Vasiliauskas, kuris, kaip manoma, vieną iš savo tekstų pasirašė slapyvardžiu. Teismas yra nutaręs pakviesti jį išaiškinti, kas yra tikrasis minėto straipsnio autorius, nors D. J. advokatė ir teigė, kad tai esą nebūtina.
V. Vasiliauskas posėdyje atmetė ieškovo pretenzijas, esą žurnalistai piktnaudžiavo teise skelbti informacija ir pabrėžė, jog dirbdami tiesioginį darbą jie tiesiog surinko po kruopelytę beveik tą patį, ką vėliau patvirtino Seimas. Kartu žurnalistas nusistebėjo reikalavimu paneigti nuomonę.
Ankstesniuose posėdžiuose buvo išklausyti ieškovo, atsakovo (žurnalo "Ekstra") ir trečiojo asmens Rimanto Varnausko paaiškinimai. Tiek atsakovo advokatas, tiek Rimantas Varnauskas ne kartą pabrėžė, jog D. J. derėtų mėginti nuginčyti pirmiausia ne straipsnius, o Seimo patvirtintas parlamentinio tyrimo išvadas bei paviešintoje tyrimo medžiagoje pateikiamus liudijimus. Minėtoje medžiagoje pateikiama informacija, atsakovų ir trečiojo asmens nuomone, iš esmės ir yra kitais žodžiais perpasakojama publikacijose, ja remiantis daromos prielaidos ir išvados. Seimo išvadų D. J. neginčija. Teisėja tuomet taip pat siūlė šalims pagalvoti apie taikos sutartį.
V. Vasiliausko komentaruose D. J. įžeidė tokie sakiniai: „Nesvarbu, kad A. Pocius atsisako pateikti pažymas, kuriose minimi jo paties, D. J. ir A. Januškos ryšiai su „Dujotekanos“ savininku R. Stoniu“ ir „Tik dabar savo buvusį draugą „išrengė“ A. Pocius, D. Dabašinskas, D. J. Ar ne tokie ir įsirašydavo į stribus? Tiesa, atsiprašau, nūnai jie vadinasi ne stribais, o KGB rezervistais“.
D. J. ieškinyje teigiama, kad D. J. netrukdė valdybos, kuriai vadovavo Vytautas Pociūnas, veiklai, nepaveikė V. Pociūno likimo išsiųsdamas jį į Baltarusiją, neįteikė informacijos apie jo žūtį bei neturėjo ryšių su „Dujotekanos“ vadovu Rimantu Stoniu, Albinu Januška bei įmone „Kazmunaigaz“.
Tuo tarpu paviešintoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos tyrimo medžiagoje, be kita ko, liudijama:
“ATS. Mano buvo konkrečiai ruošta pažyma dėl 2K, čia ta garsioji. Aš ją rengiau padedamas Klaipėdos apygardos pareigūnų, jie savo dalį pateikė. Tai, sprendžiant iš D. J. veiksmų atėjus į departamentą, jis pirmiausia paėmė tą bylą, būtent ji vadinosi “Tranzitas”, tą bylą pasiėmė ir puolė ją skaityti, ir pralaikė 2 mėnesius. Tai vėlgi, žinote, tuo metu darbas negalėjo vykti, nes automatiškai neturi bylos, negali rašyti teikimų, negali įsegti medžiagos, buvo paimta ta byla ilgam.”
KLAUSIMAS… “ATS. Kiek dabar pamenu, aišku, gal pamąsčius ir daugiau prisiminčiau, bet antras toks bylos paėmimas buvo iš (…) padalinio, irgi D. J. paėmė, irgi klausimams, susijusiems su 2K. O taip tai, aišku, negali būti tokios praktikos. Jis turi teisę paimti ir susipažinti su byloje esančia medžiaga, bet, aišku, tik ne du mėnesius, nes tuo metu stoja darbas. Nes realiai neturėdamas medžiagos po ranka, tu daug ko negali padaryti.”
Išsamiai šie liudijimai buvo aprašyti bei analizuoti ir portale “Balsas.lt”. Be to, spauda ne kartą citavo minimo pareigūno raginimus “neišknaisioti po kaulus”, t. y. – per daug nieko netirti - iškart po V. Pociūno žūties.
Nors D. J. teigia, kad žurnalistų publikacijos jį ne tik įskaudino, bet ir gali pakenkti jo karjerai, jis sėkmingai tebedirba VSD vadovo pavaduotoju.
Iš pradžių D. J. minėtą sumą ketino prisiteisti iš UAB „Ekstra“ žurnalo. Tačiau nei V. Vasiliauskas, nei R. Varnauskas šioje įmonėje nebedirba, o UAB „Ekstra“ žurnalas teismui pranešė, kad žurnalistai rašydami straipsnius rėmėsi tik savo informacija ir tik patys gali pagrįsti savo teiginius.
Spauda apie D. J. rašė ir jį patį citavo dar gerokai anksčiau. 1987 m. tuomečio laikraščio „Komjaunimo tiesa“ (1987 09 02) rubrikoje „Laikas ir tavo pozicija“ buvo kone kasdien smerkiami pirmojo viešo antisovietinio mitingo, vykusio prie A.Mickevičiaus paminklo, dalyviai.
Šios rubrikos straipsnyje „Atkirtis“ paskelbtas Vilniaus valstybinio V.Kapsuko universiteto Teisės fakulteto studentas D. J. laiškas: „Noriu ir aš pasidalyti mintimis apie rugpjūčio 23-osios sueigą. Demonstracija - pati didžiausia veidmainystė. Tai Vakarų masinės informacijos priemonių darbas. Tačiau pagrindinis šios akcijos tikslas - apjuodinti mūsų persitvarkymo politiką ir vieną jos pusių - viešumą. Vakaruose tikėjosi, jog vadinamieji „kovotojai už Lietuvos laisvę“ susidurs su milicijos kordonais, juos areštuos, gal nuteis. Šito nebuvo! Niekas nelaikė už rankų žmonių, jų nevaikė, nekišo į milicijos mašinas. To tikrai nesitikėjo Vakarų masinės informacijos reporteriai. Kur tai matyta, kad Tarybų Sąjungoje vyktų antitarybinė akcija? Manom, tokios mintys užplūdo juos, kai jie pamatė visa tai.
Bet dar labiau jie nuliūdo, kai paaiškėjo - liaudis nepritaria Vakarų pakalikų kalboms. Tai liudijo ir negausus susirinkusiųjų skaičius.
Taigi viešumo politika, kuri dabar yra mūsų gyvenimo kasdienybė, įrodė savo privalumus ir jėgą“.
