Naują prezidentą Lietuva rinks 2019 m. gegužę, tačiau dabartinė šalies vadovė kandidatuoti nebegalės.
Politikos ekspertai sako, kad D. Grybauskaitė įeis į istoriją kaip griežta, kritikos nevengianti, tačiau žmonių mylima politikė. Politologai pabrėžia, jog per visus aštuonerius metus prezidentei pavyko nesusipurvinti savo politikės munduro.
Vytauto Didžiojo universiteto politologas Bernaras Ivanovas:
Prezidentė buvo ir tebėra vienas populiariausių politikų Lietuvoje. Jos populiarumas neblėsta ir kažkuria prasme yra panašus į Algirdo Brazausko. Viena iš to populiarumo priežasčių – prezidentė niekada neturėjo didelių politinių nesusipratimų ir skandalų.
Kalbant apie savo laikyseną, ji bandė formuoti konkretų, aiškų rįžtingo, geležinio ir nepalenkiamo žmogaus įvaizdį. Turbūt prezidentės idealas galėtų būti geležinė ledi Margaret Thatcher. Tokio kieto politiko įvaizdį formavo Dalia Grybauskaitė. Ir jai pavyko, o visuomenė tai priėmė. Politinės partijos taip pat turėjo tvarkytis su tuo prezidentės įvaizdžiu. Tačiau abejoju, ar dabartiniai valdantieji arba socialdemokratai labai rimtai vertina tą prezidentės kietumą.
Kitas aspektas, pagal kurį galime vertinti prezidentės aštuonerių metų sėkmę – pasiekimai politikoje. Pagrindinės prezidento kompetencijos yra užsienio politika ir teisėsauga. Kaip matome, per aštuonerius metus teisėsaugos fronte – nieko naujo. Nors policijos reitingai gerėja, bet jokių didesnių pasikeitimų nėra.
O štai užsienio politikoje pasiekta nemažai. Lietuvos balsas išgirstas. Ypač santykių su Rusija kontekste. Čia prezidentei tikrai pavyko gerai pasirodyti. Jos kietesnė retorika kompensavo mūsų valstybės mažą dydį ir menką įtaką.
Bendrai vertinu D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpį gerai. Klaidų ir nesusipratimų pavyko išvengti. Nedaug tokių politikų, kurie ilgą laiką sugebėtų savo poste išlaikyti švarų mundurą. Tiek Lietuvos, tiek užsienio mastu, tai retas atvejis. Visi su baudžiamosiomis bylomis ir nepotizmo šleifais. Prezidentė to išvengė. Tiesa, buvo su vyriausiąją patarėja šioks toks įvykis, bet jis gan ramiai praėjo. Ne sensacija, nieko šokiruojančio. Dar buvo žinia, kad sklypą nusipirko. Bet čia irgi nieko neprikiši.
Jei ir būtų buvę kokie nors kompromatai, jie būtų išlindę, kai pernai prezidentė stipriai kirtosi su valdančiaisiais. Tuomet daug politikų konfliktavo su prezidente ir galėjo ką nors paleisti į orą. Bet, matyt, nebuvo, ką.
TSPMI politologė dr. Ieva Petronytė:
Jei reikėtų apibūdinti prezidentę per visus tuos aštuonerius metus, tinkamiausias žodis būtų „stipri“. Ji išsiskiria tuo iš kitų. Jau nuo pat pradžių laimėjusi rinkimus pirmame ture su labai stipria persvara, Dalia Grybauskaitė iki dabar išlaikė didelį žmonių prielankumą. Ji akivaizdi visuomenės favoritė. Apklausose pirmaujanti ir kaip geriausiai atspindinti visuomenės interesus, ir kaip teigiamiausiai vertinama politikė
Viena vertus, ji iš tiesų yra efektyvi politikė ir aktyviai dalyvauja šalies valdyme. Kitą vertus, jai pavyksta išsaugoti žmonių meilę ir palankumą. Su tokia užduotimi retas susidoroja. Taigi, sakyčiau, kad prezidentė šiuo atžvilgiu yra fenomenas. Be to ji sugeba pritraukti skirtingų tipų rinkėjus.
Vieną vertus, prezidentė per savo kadenciją išvengė didelių nesusipratimų. Jos populiarumas buvo tarsi saugiklis nuo skandalų. Niekas nenori pyktis su visuomenės palaikomu politiku. Tačiau vienas kitas epizodas iškilo. 2012-2013 metais buvo neramumų. Kad ir dėl tos pačios prezidentės patarėjos. Tuomet prezidentės vardas buvo minimas gana neigiamuose kontekstuose. Tačiau tuo laikotarpiu viskas ir apsiribojo. Daugiau skandalų nebematėme.
Kalbant apie prezidentės santykius su Seimu ir Vyriausybe, tai čia ji dažnai demonstravo savo tvirtą būdą. Labiausiai įtempta situacija buvo valdant 2012-2016 Seimui. Prasilenkė valdančiųjų ir prezidentės požiūriai, o kontrolė iš prezidentės pusės buvo labai didelė. Prisimename, kad ilgai rinkosi ir ministrus, ypatingai tikrino. Tokie veiksmai sustiprino prezidento instituciją, prezidentinio valdymo reikšmę Lietuvoje. Prezidentės asmenybė davė tam postui didesnį svorį.
Tai atsispindi ir visuomenėje. Žmonės ėmė suvokti prezidentą ne kaip reprezentatyvų asmenį, bet kaip aktyvesnį, daugiau galios turintį politiką.
TSPMI politologas Gintas Karalius:
Dalia Grybauskaitė šiuos aštuonerius metus išsiskyrė iš kitų prezidentų savo valdymo stiliumi. Ko gero labiausiai į istorija ji įeis dėl savo nuveiktų darbų užsienio politikoje. Dalia Grybauskaitė labai gerai jaučiasi bendraudama su užsienio vadovais, pavyzdžiui, Angela Merkel, Europos Komisijos vadovais. Gal prezidentės griežtas tonas ne visiems patiko Lietuvoje, tačiau užsienyje jis buvo labai rimtai ir teigiamai priimtas. Tuo prezidentė ypač skyrėsi nuo Valdo Adamkaus.
Įdomu tai, kad Dalios Grybauskaitės vadovavimo laikotarpiu keitėsi itin spalvingi Seimai ir Vyriausybė. O prezidentė buvo stabilus veiksnys. Jei neskaitysime kelių klaidų, pavyzdžiui, atsisakymo vykti į Prahą, kai ten viešėjo ką tik išrinktas Barakas Obama, nesusipratimų buvo labai nedaug. Tiesa, ne prezidentės stilius pripažinti klaidas. Čia jau toks jos asmenybės bruožas.
Nepaisant to, santykiai su JAV susiklostė gerai. Parama mūsų regionui padidėjo. Tai – prezidentės nuopelnas. Manau, kad ir geromis sąlygomis perkama vokiška karinė įranga yra ne kas kita, kaip bičiuliškų santykių su Angela Merkel rezultatas. Lietuvos interesų saugumo, energetikos, užsienio politikos srityje, prezidentė padarė daug. Sunku pasakyti, ar Lietuvos santykiai su Vokietija, JAV ir kitais sąjungininkais kada nors buvo geresni. Ko gero, ne.
