Ketvirtadienis, kovo 14 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos ir šiandien Seimui teikiamos Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisos. Šiomis pataisomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais ir akcijų pirkimo - pardavimo sutartimis. Teisėsaugai pradėjus realią kovą su neteisėtu praturtėjimu, išaiškėjo įstatymų spragos, kurios trukdo įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus. Praktika rodo, kad nusikalstamu būdu praturtėję asmenys išvengia bausmės pateikę fiktyvius skolos raštelius ar kitus dokumentus.
Pagal Prezidentės inicijuojamas pataisas, paskolas, viršijančias 50 tūkst. litų sumą, siūloma tvirtinti notarui. Dabar fiziniai asmenys tarpusavyje gali skolintis neriboto dydžio sumas ir to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą. Tačiau patirtis rodo, kad teisėsaugai tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus, vienu populiariausių atsakomybės vengimo būdų ir yra fiktyvūs paskolos rašteliai, kuriais siekiama pagrįsti neaiškios kilmės gautą turtą.
Siekdama veiksmingai kovoti su neteisėto praturtėjimo atvejais, valstybės vadovė įstatymo pataisomis siūlo prievolę akcijų pirkimo - pardavimo sutartis bei vekselių pasirašymą taip pat tvirtinti pas notarą. Tokie finansiniai sandoriai pas notarą turės būti tvirtinami tuomet, kai jų vertės suma viršys 50 tūkst. litų.
Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010 metų, Prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Per tą laiką dėl neteisėto praturtėjimo yra pradėti 126 ikiteisminiai tyrimai.
