Esu savanoris jau ketvirti metai.Labai gaila, kad Lietuvoje savanorystė nėra suprantama.Savanoriškos veiklos įstatymas įsigalios nuo 2012.O juk jis jau seniai turėjo būti, jei kalbama apie savanorystę Lietuvoje.Šiandien savanoriškam darbe aš patiriu patyčias pradedant nuo Lietuvos Teisingumo Ministro, įstaigų vadovų, pareigūnų.Tačiau visa tai manęs nedomina.Einu pas žmones, kuriems reikia pagalbos, kurių esu laukiamas.

Aš manau, kad Lietuvoje yra daug savanorių. Ypač tarp jaunų žmonių. Tik gaila, kad ne visi turi galimybes savanoriauti arba ne visą laiką yra atrenkami būti savanoriais.

Savanorystė – tai būdas prisidėti prie šalies gerovės kūrimo.
Ypac kai savanoriskai sumoki otkata uz furas cigareciu.

Tik ne salies gerove kyla, o nusipelniusiuju gyventi geriau.

Paprastam mirtingajam nuo to ne kiek ne geriau.

Prezidentė gyvena iliuzijomis ir nesupranta kodėl žmonės Lietuvoje neaktyvūs,ne savanoriai.Jie nusivylė Neprigulna Lietuva ir politikų melu,pažadais. Eilinis žmogelis tuščiai nenori dirbti ar mesti paskutinius centus į balą. Reikia susirūpinti eiliniu žmogumi ,atgauti pasitikėjimą valstybe ,nes pagal dabartinius duomenis ji žlunga ,žmonės palieka savo gimtinę NE IŠ GERA.

Lietuviai - griežtai disciplinuota tauta. Tarptautiniuose ryšiuose svarbus nesikišimo principas. Ar lietuviams pavyks gauti 1/3 milijonę dalį pajamų, ar ne? Žmonių santykiai turi būti formuojami ne priešybių judėjimo ar pasaulio keitimo būdu, o draugišku bendradarbiavimu ir vienodu paskirstymu.

Pasaulis vienas, o mūsų 3 milijonai.