Jei išsilaisvinusi iš "Varšuvos bloko" VDR būtų likusi atskira valstybe, tai ten greičiausiai laimėtų Honekerio "hegemono" palikuonys - "Linke" partija, prie kurios glaustusi ir "rausvai žalieji", ir socialdemokratai, sukirpti pagal vakarietiškus standartus. Verslui atstovaujanti CDU būtų ant patekimo ribos. Jei peržengtų 5 proc. barjerą, tai derybose nenusipigintų. Formulė aiški: "Kas daugiau duos?". Tačiau , tai tik pasvarstymai "kas būtų, jeigu būtų".

VFR atgavusi savo VDR teritoriją su "Stazi" palikimu sudėjo į ją daug milijardų markių, o vėliau eurų tam, kad prikelti savo tautiečių ekonomiką ir gyvenimą iš sovietinio bei lozunginio marazmo. Esu beveik tikras, kad būtent ši rytų teritorijos dalis smukdė ir smukdo A.Merkel ir jos bendraminčių reitingus ir tai gali tęstis dar ilgokai.

Jei lyginti su situacija Lietuvoje, tai čia yra esminis skirtumas. Vokietijoje neturi pasisekimo jėgos artimiau siejamos su Rytų imperija. Prie "Linke" partijos kraštutinės kairės nėra sukurti jokie dariniai, panašūs į "darbiečius" ar "paksoidus". Kremlius supranta situaciją ir, manau, suvokia, kad pirkti Vokietijoje politika dideliais kiekiais yra per brangu. Imperijos energetinių žaliavų "banginiai" aktyviai bando įsiterpti į Vokietijos ir kitų Europos šalių ekonomiką. Visa tai būtų normalu, esant laisvos rinkos sąlygomis, jei tie banginiai neplaukiotų Kremliaus "politikos baseine" ir nevykdytų jo prižiūrėtojo komandų.

Tenka įvertinti buvusios valdžios sugebėjimą suskaldyti opozicijos jėgas. Juk jei kokie rausvai žalieji, kraštutiniai kairieji ir euro valiutos skeptikai būtų susijungę į vieną darinį rinkimams, tai Vokietijos socialdemokratai galėtų turėti po ranka pakankamai didelį partnerį ir perimti šalies valdžios vairą. Taip būtų išsipildžiusi laaaabai graži kairiųjų svajonė, nes Vokietija turtinga šalis, gausiai finansais remianti Rytų ir kitas šalis, ir joje tikrai būtų ką pasidalinti. Kairieji visada ateina su lozungais: "padalinsime visiems", o rezultate gaunasi "pasidalinimas saviems". Tai labai ilgai tęstis, kaip Graikijoje ar pan. negali. Griūnant laisvos rinkos ekonomikai tokie kreivi dalintojai vėl būna išmetami iš valdžios ir vėl prasideda vertybių kūrimo ir kaupimo laikotarpis. Ar toks laikotarpis prasitęs naujos kadencijos metu? - dar pamatysime. Beje, socialdemokratai koalicijoje, kaip minimum pradžiai reikalautų finansų ministrų kėdės. Laaabai jiems tas postas svarbus... kas be ko...