Europos Sąjungos Vadovų Tarybos (EVT) susitarimas dėl plataus finansų drausmę visame bloke griežtinančio plano leis išvengti politinio populizmo, paskatins elgtis atsakingai ir nepriklausomai nuo rinkimų, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Tai geras žingsnis į priekį. Būtina stengtis, kad euro zona ir visa Europos ekonominė erdvė išliktų stabili ir konkurencinga. Lietuvai šie sprendimai yra labai naudingi. Tai leis išvengti politinio populizmo, paskatins elgtis atsakingai ir nepriklausomai nuo rinkimų. Tai svarbu kiekvienai šaliai, Lietuvai –taip pat. Tai reiškia, kad Europa įžengia į naują ekonominio valdymo, ekonominio koordinavimo tarpsnį", –Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime cituojama D. Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, Lietuva laikėsi nuoseklios pozicijos, kad ES sutarčių keitimas būtų siauras ir apimtų tik fiskalinę drausmę bei jos laikymąsi euro zonoje. EVT atsižvelgė į šią Lietuvos nuostatą.
Tikimasi, kad dėl konkrečių ekonominio koordinavimo ir finansinės priežiūros instrumentų ES šalių lyderiai susitars šių metų gruodžio mėnesį.
Kaip ELTA jau rašė, iki šiol sankcijos galėjo būti taikomos tik toms euro zonos narėms, kurių biudžeto deficitas peržengdavo 3 proc. ribą. Dabar jų bus imamasi, jeigu atsiras požymių, kad šalies ekonominė politika yra pavojinga.
Šaliai bus suteikti šeši mėnesiai padėčiai ištaisyti, po to bus taikomos sankcijos –gali būti nutrauktos Europos Sąjungos subsidijos. Europos Sąjunga tikrins kiekvienos šalies biudžetų projektus –tam, kad nebūtų perdaug nukrypta nuo normos. Kad sutiktų dėl nuolatinio fondo krizės ištiktoms šalims gelbėti, Vokietija kėlė Lisabonos sutarties pataisų sąlygą. Ją palaiko Prancūzija.
Lietuvos Prezidentė sakė, jog jei paaiškėtų, kad kito teisinio kelio nėra ir dėl to sutartų visos šalys, Lietuva taip pat palaikys tokį siūlymą.
Nors visos šalys sutiko, jog būtinos naujos taisyklės, kad nepasikartotų tokia krizė kaip Graikijos, netrūko aštrių pareiškimų, kol galop pritarta Europos Sąjungos prezidento Hermano van Rompėjaus (Herman van Rompuy) parengtam veiksmų planui, kuris numato griežtas sankcijas ir kontrolę.
Nors susitikimo Briuselyje darbotvarkėje biudžeto klausimas nebuvo numatytas, Didžiosios Britanijos premjeras atvyko su savo siūlymu.
„Europos Komisijos ir Europos Parlamento nuomone, kitų metų biudžetą reikia didinti 6 proc. Manau, tai visai nepriimtina, kai Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Jungtinė Karalystė, turi priimti sudėtingus sprendimus dėl savo biudžetų", –teigė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron).
Didžiosios Britanijos premjeras buria bendraminčius, kad paremtų jo siūlymą –savaitgalį į savo užmiesčio rezidenciją kviečia Vokietijos kanclerę, kitą savaitę į Londoną atvyks Prancūzijos prezidentas. Šiemetis Europos Sąjungos biudžetas –123 milijardai eurų.
