Balandį į Lietuvą atvyksta pasaulyje vienas garsiausių verslo strategų, pramonės, finansų, bankininkystės, prekybos, aukštųjų technologijų, logistikos, turizmo, apdirbamosios pramonės, aviacijos ir daugelio kitų sričių specialistas amerikietis Davidas Goldsmithas. Ta proga Niujorko universiteto dėstytojas, garsios konsultacijų bendrovės „MetaMatrix Consulting Group LLC“ prezidentas, devynių verslo gamybos ir reklamos įmonių bendraturtis, daugiau nei 500 straipsnių verslo tematika autorius „Respublikai“ davė išskirtinį interviu.
Nelošia, bet išlošia
- Pradėkime ne nuo sunkmečio, o nuo Jūsų karjeros. Ji - stulbinanti. Gal atskleisite receptą, kokiu keliu būnant dar visai jaunam pasiekti tokių aukštumų? - teiravomės D.GOLDSMITHO.
- Būdamas mažas norėjau tapti chirurgu. Noras dirbti medicinoje privertė pasirinkti į gamtos mokslus orientuotus dalykus, už juos gaudavau aukščiausius įvertinimus. Paskutiniais mokslo koledže metais pajutau norą užsiimti kuo nors kitu. Pirmąjį verslą sukūriau mokydamasis koledže. Septyniose kolegijose Niujorke ir trijuose universitetuose Kalifornijoje įsteigiau saugyklas. Sandėliavimo verslas buvo toks sėkmingas, kad dėl didžiulio užimtumo net praleidau baigiamuosius egzaminus. Verslas mane įtraukė į jaunųjų verslininkų klasę, mumis pradėjo domėtis spauda.
- Tačiau sėkmė pati neateina, tam juk ir asmeninių pastangų prireikia?
- Visuomet reikia gerai apgalvoti būsimos veiklos taktiką ir strategiją. Kartais būtina stabtelti, kad galėtum pajudėti greičiau. Niekuomet nesikračiau sunkaus darbo. Bet svarbiausia - aš netikiu sėkme! Tikėti ja yra tas pat, kas rankose gniaužti loterijos bilietą ir laukti – o gal kada nors išlošiu milijoną? Bet tikrovė tokia, kad iš milijono bilietus įsigijusių žmonių geriausiu atveju vienokią ar kitokią sumą laimi vienas kitas. Todėl loterijos bilietų niekuomet nepirkau ir nepirksiu. Žinau, kad savo sėkmę turiu susikurti pats.
Ir dar - niekada kitų neprašau padaryti to, ką galiu pats atlikti. Gyvenu remdamasis posakiu "Vakarykštės dienos nepakeisiu, bet ateitį - galiu".
Kas slypi už neprotingo taupymo?
- Pasaulyje siaučia sunkmetis, su kokiu pasaulis dar nebuvo savo istorijoje susidūręs. Lietuvoje jį stengiamasi įveikti taupant. Iš savo patirties - ir asmeninės, ir pasaulinės - ką galėtumėte pasakyti apie tokį krizės įveikimo būdą?
- Taupumas - pagirtina. Tačiau jei dėmesys sutelkiamas ne į kūrimą, o tik į sąnaudų mažinimą, ateityje įmonės neišvengiamai patirs ilgalaikių problemų. Tai patvirtintų paprastas pavyzdys. Sakykime, statomo namo savininkas staiga nutaria tapti nagu - vos prasidėjus recesijai sustabdo apdailos ar statybos darbus. Ką jis iš to turės? Ogi tai, kad po dvejų metų jis bus priverstas mokėti dvigubai. Nes, be kita ko, dar bus priverstas keisti nuo drėgmės supuvusias palanges, remontuoti supelijusias sienas ir panašiai.
Todėl savo jėgas geriau sutelkti į produkto ir/ar paslaugų plėtojimą, jų naujos vertės rinkai pristatymą. Į tai, kokius vidinius pokyčius verta daryti įmonių viduje, kaip didinti našumą, tuo pat metu skatinant darbuotojų vaizduotę kurti naujas galimybes. Beje, tokiu būdu patartina veikti ne tik ekonomikos nuosmukio, bet ir pakilimo laikotarpiu. Šiandien stipriausios organizacijos yra tos, kurios rengėsi sukrėtimams dar tuomet, kai apie juos niekas net neįtarė.
Verslo perspektyvos
- Įdomu, kokios galimybės sėkmingai dirbančioms Lietuvos įmonėms sunkmečiu ateiti į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinką?
- Valstijomis apsiriboti nereikėtų, nes JAV per kelerius ateinančius metus susidurs su daugybe sunkumų. Stengčiausi įvertinti daugybę kitų alternatyvų. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo verslo sektoriaus.
Manau, perspektyvi rinka yra Kinija, kuri, nors ir prarado 22 milijonus darbo vietų, ketina investuoti 600 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių į šalies infrastruktūrą. Tuo tarpu Valstijos - tik 40 mlrd. JAV dolerių. Kita vertus, tai irgi daug žadanti suma - taip pat ir Lietuvos verslui.
- Dar prieš metus Lietuva buvo patraukli šalis verslo investuotojams, bet pastaruoju metu padėtis pasikeitė. Kas galėtų paskatinti mūsų šalies investicinį patrauklumą sunkmečiu?
- Rytų Europos kapitalo apimtys smuko nuo 254 mlrd. JAV dolerių (2007 m.) iki 30 mlrd. JAV dolerių (2008-2009 m. pradžioje). Bet tai nereiškia, kad investuotojams Lietuva yra nepatraukli. Tiesiog sunkmečiu turima problemų. Šiandien jos gniuždo visą pasaulį, taip pat ir ištekliais pertekusius regionus, tokius kaip Rusija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Dabar visos šalys kovoja už investicijas, todėl privalote būti kuo patrauklesni investuotojams.
Manau, Lietuva su savo keliais milijonais gyventojų turi itin smarkiai dirbti rinkodaros srityje. Pavyzdžiui, apsilankęs jūsų šalyje aš, kaip privatus asmuo, galiu daugių daugiausiai tūkstančiui žmonių papasakoti apie puikų jūsų kraštą. Tačiau savo straipsniais pasiekčiau nepalyginti didesnę auditoriją - galbūt kelis šimtus tūkstančių, o gal - milijonus skaitančiųjų... Kuo labiau išgarsinti šalį, patraukliai pasauliui pateikti jos pranašumus - čia ir yra jūsų dirva.
- Šiuo metu Lietuvos įmonės taupo atsisakydamos naujovių ir visą bėdą dėl to suversdamos ekonominei krizei. O gal tai tik pretekstas taupyti?
- Manau, lietuviai netiki, kad naujos technologijos greitai atpirks investicijas. Tai suprantama. Kita vertus, Izraelio, Japonijos, Vokietijos, Kinijos, Indijos, JAV ir kitų šalių verslo ir vyriausybių vadovai gali paliudyti, kaip teigiamai naujos technologijos veikia darbo našumą ir pragyvenimo lygį. Siekiant pažangos, aišku, rizikuojama. Tačiau kitos išeities nėra. Vienintelis būdas Lietuvai suprasti, kokią pažangą technologijos daro verslui, kaip jį keičia - jūsų lyderiams ir vadovams aplankyti šalis, kur tai aiškiai ir akivaizdžiai matoma.
- Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Vilma Malinauskaitė
